Druską naudoją visas pasaulis
Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius, Kelių tyrimo instituto vadovas Audrius Vaitkus, druska, kaip efektyviausia priemonė kovai su slidžiais žiemos keliais, plačiai naudojama ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei Amerikoje. O tokį pasirinkimą lemia ne tik efektyvumo, bet ir ekonominės priežastys.
„Druska yra pigiausia medžiaga – tona kainuoja apie 50 eurų. Kalbant apie medžiagas, kurios draugiškos aplinkai, jų kaina bent dešimt kartų didesnė.
Lietuvos keliuose vien druskai išleidžiama apie 7 mln. eurų. Todėl jei būtų naudojamos alternatyvos, kaina padidėtų iki 70 milijonų“, – LRT RADIJUI teigia A.Vaitkus.
Tačiau nepaisant to, kad druska yra sąlyginai pigi ir efektyvi priemonė kovai su ant kelio susidarančiu ledu ar sniegu, jos vartojimą stengiamasi mažinti.
„Visas pasaulis eina link to, kad reikia mažinti išberiamų medžiagų kiekį, nepaisant to, ar jos yra draugiškos aplinkai, ar ne. Tą patį darome ir Lietuvoje.
Iki pastarųjų metų į kvadratinį metrą buvo beriama 40 gramų druskos, dabar manome, kad kai kuriais atvejais gali užtekti ir 10 gramų. Tačiau einama link to, kad būtų atsisakoma standartizuoto kiekio ir jis būtų parenkamas atsižvelgiant į sąlygas“, – sako A.Vaitkus.
Visgi pašnekovas pastebi, kad druska turėtų būti naudojama tik tuomet, kai kitos priemonės užtikrinti saugumo nepadeda. Pavyzdžiui, visų pirma kelio danga ar šaligatviai turi būti gerai nuvalyti ir tik tada, jei ši priemonė nepasiteisina, į pagalbą turėtų būti pasitelkiama druska.
Ar druska ardo asfalto dangą?
Nors druską kelių priežiūrai naudojama jau keletą dešimtmečių, tačiau vis dar netyla kalbos, kad būtent ji kalta dėl asfalto ir betono dangose atsirandančių pažeidimų. Tačiau A.Vaitkus įvardija kitas priežastis.
„Kalbant apie važiuojamąją dalį, didžiausią neigiamą poveikį jai daro apkrova. Kitas veiksnys – vanduo, kuris patenka į dangos konstrukciją. Kadangi danga nėra uždara struktūra ir per ją taip pat filtruojasi vanduo, kuris šąlant ir šylant veikia gruntą, todėl jis susilpnėja ir apkrovų poveikio fone atsiranda pažeidimai.
Tuo metu asfalto dangos pažeidimų poveikis dėl druskų iki šiol nėra nustatytas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse. Bitumas labai gerai izoliuoja mineralinį užpildą, todėl jis nėra veikiamas tiesioginio druskos poveikio“, – LRT RADIJUI paaiškina A.Vaitkus.
Kitas dažnai minimas galimas neigiamas druskos poveikis siejamas su betono pažeidimais. Manoma, kad gatvėse barstoma druska gali daryti neigiamą įtaką, pavyzdžiui, betoniniams namų pamatams.
Visgi yra sukurtos priemonės, kurios leidžia šį neigiamą poveikį sumažinti arba visiškai neutralizuoti.
„Europiniai standartai numato atitinkamą betono sudėtį, kad jis būtų kaip įmanoma mažiau paveikus druskai.
Yra išskiriamos keturios betono klasės kalbant apie cheminių medžiagų ir šalčio poveikį. Natrio chloridų ir druskų poveikis yra viena dalis, kita vandens įgeriamumas ir šalčio poveikis.
Priklausomai nuo betono naudojimo paskirties yra reikalavimai betono atsparumui šalčiui ir cheminių medžiagų poveikiui. Tam naudojami specialūs priedai, kurie sumažina poveikį ir tos priemonės yra standartizuotos“, – tikina A.Vaitkus.
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, jog siekiant dar labiau sumažinti neigiamą druskos poveikį aplinkai rengiami normatyvai, kurie užtikrins, kad druską patektų tik ten, kur ir turėtų.
„Medžiagos turi būti išberiamos taip, kad jos nenubyrėtų toliau nei danga, ant kurios druska turi patekti ir tikrovėje nedidelė dalis medžiagų nubyra ten, kur nereikėtų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu VGTU rengia normatyvus, kurie reglamentuos kokia turi būti druskos sudėtis, kad medžiaga tolygiai pasiskirstytų ant dangos ir koncentruotųsi ten kur reikia“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ pasakoja A.Vaitkus.
Neigiamo barstomos druskos poveikio netiria
Kalbant apie neigiamą kelių barstymui naudojamos druskos poveikį aplinkai, A.Vaitkus teigia, kad per 15–20 metų tyrimų tiek VGTU, tiek ir aplinkosaugininkai nustatė, kad daugiau nei 10 metrų nuo kelio druskos poveikis apskritai neaptinkamas.
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Arustienė sako, kad kalbant apie užmiestyje esančius vandens tiekimo šaltiniu ir kokį poveikį jiems daro ant kelio beriama druska – nėra.
„Kol kas duomenų dėl barstomos druskos poveikio, iš viešai teikiamų vandentiekių, kurių kokybė yra stebima, neturime. Iš pavienių gręžinių esančių šalia kelių ar degalinių, duomenų praktiškai niekas taip pat nerenka.
Tačiau jei, pavyzdžiui, vandens šuliniai yra netoli barstomo kelio, tikėtina, druskos į vandenį patekti gali“, – sako J.Arustienė.
Visgi kalbant apie vandens gręžinius, kurie yra miestų teritorijoje, specialistė sako, kad surinkti duomenys rodo, jog druska labai lengvai patenka į požemį ir gruntinį vandenį ir natrio chlorido koncentracijos yra gerokai padidėjusios.
Tuo metu gyventojams, kurie turi šulinius netoli kelių, barstomų druska, specialistė pataria išsitirti vandens kokybę.
„Gyventojams, kurie gyvena netoli kelių ir gatvių, labai rekomenduočiau išsitirti ir patikrinti šulinių vandenį, nes druska labai lengvai patenka į požemį ir gruntinį vandenį. Tačiau nuo kelio gali patekti ne tik druska, bet ir kiti teršalai“, – pataria J.Arustienė.
Visgi specialistė įsitikinusi, kad reikėtų ieškoti alternatyvų ir tam tikrose vietose reikėtų atsisakyti druskos naudojimo kelių priežiūrai.
„Galbūt galima galvoti ne apie visų kelių barstymo pakeitimą, tai bent tų, kurie yra vandenviečių apsaugos juostų zonose. Reikėtų ieškoti alternatyvų“, – LRT RADIJUI sako J.Arustienė.
Parengė Vytenis Kudarauskas
