Įžvelgė dyzelinių mašinų populiarėjimą
„Vokiečiai vėl pamėgo dyzelinius automobilius. Jų pardavimai išaugo. Nauji duomenys pranašauja tendencijų pokyčius?“ – rašinys tokiu pavadinimu vasario pradžioje pasirodė tinklalapyje „Reidas Official“.
Šį ketvirtadienį, lygiai po mėnesio, buvo paskelbtas naujas panašus rašinys su antrašte: „Grįžta prie dyzelinių automobilių. Net vokiečiai nenori elektros“.
Abiem tekstais buvo pasidalyta tinklalapio paskyroje „Facebook“. Senesniuoju pasidalijo daugiau nei 100 žmonių, naujesniuoju – jau apie 140, reakcijas (beveik vien teigiamas) išreiškė atitinkamai 1 tūkst. ir daugiau nei 700 internautų.
Vasarį publikuotame tekste buvo pateikti transporto priemonių pardavimų Vokietijoje metų pradžioje skaičiai. Federalinės kelių eismo tarnybos duomenimis, sausį šioje šalyje buvo parduoti 213 553 automobiliai. Tai buvo 11,7 proc. mažiau nei gruodį, bet 19,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Su benzininiais varikliais parduotos 87 724, su hibridiniais – 52 102 mašinos. Toliau seka automobiliai su dyzeliniais varikliais (40 936), kurių pardavimas po ilgo laiko padidėjo (9,5 proc., palyginti su gruodžiu, ir 4,2 proc., palyginti su pernykščiu sausiu).
Užtat elektromobilių, lyginant su gruodžiu, parduota 22 474 (54,9 proc. mažiau). Tiesa, jų pirkimo kreivė vis tiek kyla aukštyn (šis skaičius buvo 10,5 proc. didesnis nei 2023-iųjų pradžioje).
Šios savaitės tekste perduota panaši žinia – Federalinės kelių transporto tarnybos duomenys esą rodo, kad vasarį elektromobilių vėl parduota mažiau (27 479). Mašinos su elektriniais varikliais sudarė 12,6 proc. rinkos.
Tačiau hibridinių automobilių parduota 17,6 proc. daugiau (69 367), o iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių – net 22,3 proc. daugiau. Tai buvo didžiausias augimas iš visų transporto priemonių.
Neliko kompensacijos – perka mažiau
Internete randama informacija patvirtina, kad kai kurie iš minimų skaičių yra tikslūs. Automobilių sausį išties parduota kone penktadaliu daugiau, lyginant su tuo pačiu 2023-iųjų laikotarpiu. Tiesa, pernai jų rinka buvo kiek apsnūdusi, tad buvo nesunku kreivę kilstelėti aukštyn.
Federalinės automobilių transporto tarnybos (Kraftfahrt-Bundesamt, KBA) tinklalapyje galima rasti duomenų apie sausio ir vasario pardavimus.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai „Amazon“ atsisako elektromobilių ir grįžta prie dyzelinu varomų mašinų?
Iš 213 553 sausį parduotų naujų transporto priemonių 10,5 proc. buvo visiškai elektrinės (per visus 2023 m. – 18 proc.).
KBA teigimu, sausį buvo užregistruoti 81 724 nauji automobiliai su benzininiais ir 40 936 su dyzeliniais varikliais (atitinkamai 16,9 proc. ir 4,3 proc. daugiau nei praėjusių metų pradžioje). Jų dalis rinkoje siekė 38,3 proc. ir 19,2 proc.
31,1 proc. (66 496) iš užregistruotų naujų automobilių buvo hibridiniai (augimas per metus siekė 31 proc.). Iš jų 14 394 buvo įkraunami hibridai (rinkos dalis – 6,7 proc. ir net 62,6 proc. daugiau nei prieš metus).
Taip pat skaitykite: Šaiposi be reikalo: elektromobilį krovė ne dyzelinis generatorius, kurį atitempė degalais varoma mašina
Vien elektriniais varikliais varomos mašinos sudarė 10,5 proc. rinkos. Jų skaičius – 22 474 – buvo 23,9 proc. didesnis nei pernai sausį.
Vasarį įregistruoti 217 388 nauji automobiliai. 77 106 buvo su benzininiais ir 42 153 su dyzeliniais varikliais (arba 35,5 proc. ir 19,4 proc. rinkos). Tai buvo atitinkamai 2,3 proc. ir 9,7 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį.
69 367 nauji automobiliai buvo su hibridine pavara (17,6 proc. daugiau nei pernai vasarį), tai sudarė 31,9 proc. rinkos. Iš jų 14 575 buvo iš tinklo įkraunami hibridai (6,7 proc. rinkos ir 22,3 proc. augimas per metus).
Tačiau naujų elektromobilių vasarį įregistruota 27 479 (12,6 proc. rinkos), tiesa, jų nupirkta 15,4 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Prastesniems rezultatams yra paaiškinimas, minimas daugelyje šios statistikos apžvalgų ir analizių. 2022 m. gruodžio 31 d. nustota mokėti kompensacijas už įsigyjamą naują įkraunamą hibridinį automobilį.
Panašios kompensacijos (Umweltbonus – aplinkosaugos priemoka) už elektromobilius buvo sumažintos ir šį sausį jų maksimali suma turėjo dar sumažėti nuo 4,5 tūkst. eurų iki 3 tūkst. eurų.
Bet dėl biudžeto krizės pernai gruodį vyriausybė nusprendė kompensacijų visai atsisakyti ir jos nebemokamos jau nuo gruodžio 18 d.
Europoje pirkimas aktyvėja
ES statistika yra šviesesnė. Pernai liepą Europos gamintojų asociacija (ACEA) paskelbė, kad elektromobiliai parduodami geriau nei tie, kurie varomi dyzeliniais varikliais. Jų pardavimai augo beveik visose Bendrijos narėse.
Sausį, ACEA duomenimis, visų naujų transporto priemonių pirkimas buvo 12 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Elektromobilių pirkimas, palyginti su gruodžiu, sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, bet per metus išaugo dviem trečdaliais. Tai didele dalimi lėmė po gruodžio suprastėję rezultatai Vokietijoje ir Prancūzijoje, bet, palyginti su pernykščiu sausiu, augimas vis tiek siekė atitinkamai 24 proc. ir 37 proc.
Nepaisant banguojančių tendencijų, Vokietijos naujų automobilių rinkai šis sausis buvo geriausias nuo 2020-ųjų, kai prasidėjo pandemija. Augo ir pirkimas vietos rinkoje, ir ypač eksportas. Tiesa, ligtoliniai rodikliai dar nepasiekti.
Vokietijos Automobilių gamintojų asociacija (VDA) prognozuoja, kad elektromobilių pirkimas sulėtės, tačiau tikimasi aktyvesnio mašinų su hibridiniais varikliais pirkimo.
Nebeparduos nei dyzelinių, nei benzininių
Beje, pokyčius rinkoje netolimoje ateityje nulems ne vien pirkėjų požiūris į vienokį ar kitokį transportą, bet ir teisinis reguliavimas.
Siekiant sumažinti poveikį klimato kaitai, dar užpernai ES buvo pasiektas susitarimas, kad nuo 2035 m. visi į rinką patenkantys nauji automobiliai negali išmesti jokio CO2. Taip siekiama užtikrinti, kad iki 2050 m. transporto sektorius taptų neutralus anglies dvideginio atžvilgiu.
Prieš metus tam pritarė Europos Parlamentas. Dėl to galiausiai buvo sutarta ir su Vokietija, kurioje veikia ne viena didelė automobilių kompanija ir kuri ilgai tam priešinosi.
Tai nereiškia, kad jau nuo 2035 m. turės važinėti vien „švarios“ transporto priemonės, o kitas teks utilizuoti.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai šimtus Švedijos vairuotojų sniege įkalino išsikrovę elektromobiliai?
Iki tol įsigytomis mašinomis bus galima važinėti iki jie galės dalyvauti eisme. Bet, kadangi vidutinė jų eksploatavimo trukmė yra 15 metų, viliamasi, kad tokiu būdu iki 2050-ųjų visi automobiliai bus netaršūs, mat dabar transporto priemonės penktadalį ES į orą išmetamo CO2.
Po 2035 m. bus galima įsigyti ir naudotą benzinu ar dyzeliniu kuru varomą mašiną, bet išlaidos degalams, priežiūrai ir draudimui gali būti didesnės.
Minėtiems tikslams pasiekti labiausiai rekomenduojamos būtent akumuliatorinės elektrinės transporto priemonės, nes jų eksploatavimas yra pigesnis nei alternatyvų. Pavyzdžiui, vandenilio ir elektroninių degalų – pagamintų iš elektros ir vandenilio ir paverčiamų sintetiniu benzinu – gamyba yra brangesnė, nes reikia daug elektros energijos.
Tiesa, šie akumuliatoriai yra sunkūs, todėl kai kurioms transporto priemonėms mažiau tinkami. Vandenilis ar e-degalai gali būti geras sprendimas laivams, lėktuvams ar sunkiasvorėms transporto priemonėms.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Elektromobilių pardavimai Vokietijoje pastaruoju metu išties mažėjo. Tai aiškinama panaikinta finansine lengvata šioms transporto priemonėms. Informacijos, kad vairuotojai nusisuktų nuo šių mašinų dėl pasikeitusio požiūrio į jas apskritai, nėra. Automobilių apskritai parduodama daugiau, tad auga ir dyzelinių mašinų pardavimai. Ypač stiprėja hibridinių transporto priemonių pozicijos, prognozuojama, kad ši tendencija išliks.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
