Tokie automobiliai, kaip „Ford Focus RS“, naujasis „Opel Astra OPC“ bei šioje klasėje bene labiausiai garbinamas „Renault Megane RS“ yra gražūs automobiliai. O ir Niurburgringo ratą jie įveikia greičiau nei kai kurios gerokai brangesnės mašinos. Tačiau daugiau nei pustrečio šimto arklio galių, sukančių priekinius varančiuosius šių hečbekų ratus gamintojus privedė prie kompromisų ieškojimų. Laikui bėgant, automobilių pakaba tapo pernelyg kieta, pradėti montuoti itin sudėtingi mechaniniai mazgai, kurie, savaime suprantama, didina mašinų gamybos kaštus.
Tikriausiai pamenate tuos laikus, kai dienos šviesą išvydo pirmieji virš 200 AG turintys hečbekai, kuriems galios prieaugį suteikė turbokompresoriai. Dėl didelio, nuo žemų sūkių pasiekiamo, sukimo momento inžinieriai ėmė taikyti įvairiausią technologiją, kad paspaudus akceleratoriaus pedalą automobilis judėti norima kryptimi, neprasisukinėtų jo ratai. Visa tai didino mašinų svorį bei naikino tą „grynąjį“ vairavimo malonumą.
 |
| Gamintojo nuotr./„Honda Civic Type R“ |
Reikia nepamiršti ir „raumeningų“ hečbekų kainų. Kaip pavyzdį galime paimti automobilių su priekiniais varančiaisiais ratais galios etaloną, antrosios kartos „Ford Focus RS“. Šios mašinos priekinius varančiuosius ratus suka 301 AG. Su nedidelėmis investicijomis galima padidinti penkių cilindrų agregato galią. Tada beliks girtis draugų rate, kad jūsų automobilis priekinius ratus, važiuojant iš eigos, „nusuka“ net ir 4-ąja pavara. O ar pamenate tokius senus, tačiau tikrai karštus „Renault Clio RS 182“ arba „Honda Civic Type R“ (EP3)? Šie, puikius atmosferinius variklius turintys hečbekai yra visokeriopai smagesni bei net 300 kg lengvesni už raumeningąjį „Focus RS“. Tai – penktadalis šio automobilio svorio, o jo daroma įtaka valdymui yra milžiniška.
Žinoma, „Ford“ inžinieriai sukūrė „RevoKnuckle“ tipo priekinę pakabą, kuri padeda suvaldyti šimtus arklio galių bei dar didesnį sukimo momentą, tačiau automobilio elgesys vis tiek yra „sintetinis“. Net ir nepatyręs vairuotojas supras, kad „Focus RS“ vairas valdosi ne taip, kaip turėtų. Sugrįžkime prie kainų: pastarasis, pusantros tonos sveriantis „monstras“ kainavo 114 tūkst. Lt – gerokai daugiau nei „Clio 182“ ar „Type R“. Tai – kiekvieno vairuotojo individualus pasirinkimas, ar pirkti sunkią bei itin galingą mašiną, ar lengvesnę, pigesnę, tačiau ne ką liūdnesnę.
 |
| Gamintojo nuotr./„Porsche Boxster S“ |
Dėl ko žmonės renkasi tokius automobilius? Galbūt dėl noro išsiskirti? Tokiu atveju, kodėl vietoje „Focus RS“ ar „Astra OPC“ nepasirinkus naudoto „Porsche Boxster“? Juk tai – visokeriopai smagesnis automobilis. Šių dienų marketingo specialistai tiki puikiai suprantantys, ko tiksliai nori vairuotojai. Pagrindiniai kriterijai – daugiau galios, daugiau sukimo momento, kuo daugiau naujų technologijų. Reikėtų nepamiršti ir bent 19 colių skersmens ratlankių, užpildančių gigantiškas hečbeko arkas.
Kiekvienoje „Focus RS“ ar „Astra OPC“ apžvalgoje ekspertai nepagaili kritikos gamintojo sprendimui suteikti tiek daug galios. Tokių mašinų vairavimas yra pernelyg sudėtingas, tuo tarpu „Clio RS 200“ su paskutinės kartos 2,0 litrų atmosferiniu varikliu vairuotojo klauso daug atidžiau. Ką jau kalbėti apie atmosferinio, didelį suspaudimo laipsnį turinčio variklio reakciją į akceleratoriaus paspaudimą bei skleidžiamą aštrų darbo toną.
Vairuotojai su savo „karštaisiais hečbekais“ tiesiog bijo būti aplenkti gigantiškų bei sunkių visureigių, varomų galingų dyzelinių variklių.
Susidaro toks įspūdis, kad vairuotojai su savo „karštaisiais hečbekais“ tiesiog bijo būti aplenkti gigantiškų bei sunkių visureigių, varomų galingų dyzelinių variklių. Atrodo, kad entuziastai tiesiog tingi perjunginėti pavaras bei valdyti automobilį – jie geriau šį darbą paliks spręsti protingoms stabilumo bei traukos kontrolėms, kurios apie kylantį pavojų praneša skleisdamos erzinančius garsinius signalus. Tai bent atmosfera!
 |
| Gamintojo nuotr./„Renault Clio RS200“ |
Tačiau galų gale nuobodžioje automobilių pramonėje atsirado gamintojų, kurių manymu, nereikia lėkti tūkstančio kilometrų per valandą greičiu, kad vairuotojo veidą puoštų plati šypsena. Štai, paimkime „Toyota GT86“. Tai – ne toks greitas automobilis, kaip kai kurie mano, vertindami jį pagal išvaizdą. Tas pats „Renault Clio RS 200“ trasoje turbūt aplenktų japoną, tačiau vėlgi, labiausiai kaltinti reikėtų GT86 svorį. Sakykite ką norite, tačiau jis, lyginant su senais, gerai hečbekais, yra tiesiog per sunkus. Žinoma, lyginti šių modelių, kaip nuožmiausių konkurentų, galbūt nereikėtų – visgi tai ne tos pačios klasės automobiliai.
GT86 yra puikus pavyzdys, koks turėtų būti modernus automobilis. Jis turi viską, ko nori tikri entuziastai: puikią vairavimo poziciją, gerą vairo stiprintuvą, puikią 6 laipsnių mechaninę pavarų dėžę, žemą svorio centrą bei patrauklią išvaizdą. Vadovaudamiesi tokia formule, prie kurios pagrindinių sudedamųjų reikėtų pridėti dar ir nedidelį kėbulo svorį bei atmosferinį, aukštus sūkius mėgstantį variklį, gamintojai ir vėl atgaivintų smagius automobilius.
 |
| Gamintojo nuotr./„Peugeot 106 Rallye“ |
Naudotų automobilių rinkoje smagių automobilių yra tiesiog apstu. Tų pačių „Clio“ versijų yra ne viena, kuri patiktų entuziastams. Galima būtų įvardinti ir itin lengvus „Peugeot 106 Rallye“, „Suzuki Swift GTi“, „Honda CRX“ bei „Clio Williams“ – visi šie automobiliai pasižymi itin smagiu charakteriu, nėra sunkūs bei įperkami ne tik aukštas pareigas užimančių bankininkų.
Šie modeliai, nors ir neturėjo 18 colių ratlankių su plačiomis padangomis ar naujausių elektroninių pagalbų, malonumo suteikdavo gerokai daugiau nei dabartiniai, pernelyg sudėtingi hečbekai su bene dvigubai daugiau galios. Galų gale, kodėl žmonės taip stipriai kreipia dėmesį į virš 250 AG turinčių automobilių su priekiniais varančiaisiais ratais pagreitį? Juk šį kriterijų apsprendžia ne tik galia ar svoris, bet ir padangų modelis, jų plotis, pavarų perdavimai. Kas iš to, kad tiesiojoje jūs galėsite aplenkti kelių metų senumo „Subaru Impreza WRX STi“ ar „Mistubishi Evolution“?
Automobilių pasaulyje ne viskas yra išmatuojama bei apsprendžiama tiksliais skaičiais – malonumas yra pernelyg subjektyvus dalykas ir koks jis, automobilių marketingo specialistai nuspręsti negali.
Tikėtina, kad tokie modeliai, kaip naujieji „Twingo RS“ ar „Suzuki Swift Sport“, neturintys itin galingų variklių su dideliais turbokompresoriais, yra vieni iš paskutiniųjų tikrų karštų hečbekų. Juk smagus automobilis yra tas, kuris ant vairuotojo veido nupiešia šypseną, o ne tas, prie kurio akceleratoriaus pedalo net baisu prisiliesti (ką jau kalbėti apie važiavimą "ant ribos"...).
