Kiekvieno automobilio gamintojas nurodo koks turi būti konkretaus modelio padangų slėgis. Be to, slėgį rekomenduojama tikrinti mažiausiai kartą per dvi savaites. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad padangų slėgis priklauso ir nuo temperatūros, kadangi oras, kuris yra dujų mišinys, šildomas plečiasi, o vėsdamas traukiasi ir tai labai akivaizdu kalbant apie padangas.
Temperatūrai pasikeitus šešiais laipsniais, padangų slėgis padidėja arba sumažėja maždaug 1 psi (slėgis kvadratiniame colyje) arba 0,07 atmosferos. Todėl azoto dujomis užpildytos padangos turi nedidelį pranašumą, kadangi gryname azote nėra drėgmės ir, palyginti su oru, kuris sudarytas iš maždaug 78 proc. azoto, 21 proc. deguonies ir likusios dalies kitų dujų, tokių padangų slėgio pokyčiai yra mažesni.
Dėl šių savybių azotu užpildytos padangos naudojamos ten kur yra dideli temperatūros skirtumai ar apkrovos: aviacijoje, kalnakasyboje ar statybose. Taip pat azotu užpildytos padangos naudojamos automobilių sporte, kur net mažiausias slėgio pokytis gali įtakoti galingų sportinių automobilių valdymo savybes esant dideliam greičiui.
Bet ar verta naudoti azoto dujas įprastų automobilių padangoms? „Continental“ specialistų teigimu, įprastų lengvųjų automobilių padangas pūsti azoto dujomis nėra tikslinga ir tai yra pinigų švaistymas. Žinoma, tai joms nekenkia, o ir gamintojo numatytas slėgis bus palaikomas ilgesnį laiką, kadangi azoto skvarba yra mažesnė nei oro, tačiau šis skirtumas yra minimalus.
Taip pat azotas neturės jokios įtakos, jei slėgis padangose bus prarandamas dėl pradūrimo, nesandaraus padangos krašto ar vožtuvo, taip pat dėl kitų mechaninių pažeidimų. Tad tokios padangos neturės jokių pastebimų privalumų prieš įprastu oru pripūstas padangas, kalbant apie tokias savybes kaip pasipriešinimas riedėjimui, degalų taupymas ar dilimas.