Vairuotojo vieta nuo tų laikų, kai prie vairo buvo tik valytuvų, žibintų ir posūkių svirtys, o centre – radijas, gerokai pasikeitė. Daugėjant elektronikos jau devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje automobilius apniko mygtukai. Situaciją pagerino maždaug tuo pat metu pradėtas diegti valdymo funkcijų dubliavimas ant vairo.
Išpopuliarėjus lietimui jautriems ekranams viskas vėl apsivertė – mygtukų beveik nebeliko, tačiau įrangos valdymas vairuojant neretu atveju tapo sudėtingesnis. Tai iškėlė naujų eismo saugumo klausimų, kurie sprendžiami iki šiol.
Inovacija – per saugumo prizmę
Kaip tie klausimai sprendžiami? Technologijų specialisto, „Tele2“ Inovacijų biuro eksperto Arnoldo Lukošiaus teigimu, gamintojai pasiekė kryžkelę ir dabar turi nuspręsti, kurią kryptį pasirinkti.
„Automobilius galima paversti multimedijos centrais tikintis, kad jie bus savavaldžiai. Arba reikia ieškoti sprendimų, kurie kuo mažiau nukreiptų vairuotojų dėmesį“, – pastebėjo ekspertas.
Tačiau savavaldžio automobilio nusipirkti dar negalima ir greičiausiai tokios galimybės nebus artimiausius kelerius metus. Todėl gamintojai taiko įvairius sprendimus ir yra susiskirstę į kelias stovyklas. Vieni bando visą informaciją sukišti į lietimui jautrų ekraną, prie kurio bando pripratinti vairuotojus (pvz., „Tesla“, „Volvo“), kiti labiau pasikliauja fiziniais mygtukais (BMW, „Mazda“), treti pagrindinių funkcijų valdymą patiki jungikliams, o rečiau naudojamos pasiekiamos ekranu.
Ne mažiau svarbios ir prietaisų skydelio inovacijos. Tai, kaip atvaizduojama vairuotojui svarbiausia informacija, turi didelės įtakos eismo saugumui. O novatoriškumas šioje srityse yra vertinamas ekspertų – „Peugeot 208“ buvo pripažintas „Metų automobiliu 2020“ ir kaip vieną svarbiausių kriterijų, lėmusių tokį įvertinimą, 60 žurnalistų iš 23 Europos šalių komisija pažymėjo būtent „iCockpit“.
Trimatis prietaisų skydelis taip pat buvo apdovanotas „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose, nugalėjo „Metų inovacijos“ kategorijoje.
A.Lukošius pažymėjo, kad toks sprendimas, kokį naudoja šis gamintojas, leidžia geriau išdėstyti rodomus objektus erdvėje: dalis vaizdo prietaisų skydelyje yra atvaizduojami ekrane, o dalis – projektuojami holograma.
Technologijų ekspertui labai patiko kitas novatoriškas „Peugeot“ sprendimas – vairuotojai gali patys priskirti norimas funkcijas liečiamame ekrane rodomiems mygtukams. „Vairuojant reikia labai nedaug funkcijų – įjungti žemėlapį, paskambinti konkrečiam žmogui. Sudėliojus mygtukus taip, kad jie darytų, ką tau reikia, viskas tampa paprasčiau“, – pažymėjo pašnekovas.
Mirtino pavojaus sekundės
Multimedijos ir išmanioji įranga pastaraisiais metais tapo neatskiriama automobilių dalimi. A.Lukošius pastebėjo, kad dėl pirkėjų besivaržantys gamintojai dabar bando sutalpinti kuo daugiau švytinčių ekranų. Tai suteikia naujo funkcionalumo, tačiau, anot pašnekovo, automobilių saugumą tikrinantiems specialistams jau metas būtų įvertinti ir tai, kiek tie monitoriai blaško vairuotojus.
„Reikėtų patikrinti, kiek multimedijos valdymas intuityviai patogus žmogui, kuris tuo metu turi būti susitelkęs į kelią, kiek jam reikia nukreipti akis į šalį“, – svarstė pašnekovas.
Saugaus eismo specialistai tvirtina, kad viena didžiausių problemų išlieka dėmesio nukreipimas vairuojant. Gebėjimas valdyti automobilį labai pablogėja dėl trijų svarbiausių priežasčių: vairuotojas nežiūri į kelią, vairą laiko tik viena ranka ir nėra susikoncentravęs į pagrindinę užduotį – vairavimą.
Skaičiuojama, kad rašydamas žinutę žmogus vidutiniškai 5 sekundes visiškai nežiūri į kelią, panašiai tiek laiko reikia norint surasti vertikaliame lietimui jautriame ekrane atvaizduojamą mygtuką, jei jis yra jo apačioje. Tai reiškia, kad važiuodamas užmiestyje leistinu 90 km/val. greičiu toks eismo dalyvis vairuodamas lyg su maišu ant galvos įveikia futbolo stadiono ilgio atstumą.
A.Lukošius apgailestavo, kad lietuviai nekalba viena iš tų kalbų, kurios diegiamos į naujus automobilius. Anot jo, įrangos valdymas balsu taikomas vis plačiau, tačiau su akcentu anglų, rusų ar kita užsienio kalba kalbantiems mūsų vartotojams tuo naudotis yra itin nepatogu.
Ekspertas pastebėjo, kad dviračio išradinėti nereikia – užtenka sąsajos su telefonu ir vieno ekrano, per kurį pasiekiama navigacija, muzikos grotuvas ir „Android Auto“ ar „Apple CarPlay“. Tai ne visada atrodo įspūdingai, bet vartotojui – labai patogu. Puikūs tokių sistemų pavyzdžiai yra „Peugeot 208“, „Škoda Kamiq“, „Volkswagen Golf“ ir kiti šių gamintojų automobiliai.
Jau pasigenda mygtukų
Langų pakėlimo rankenėlės dingo iš automobilių, tačiau niekas jų nepasigenda. Juos pakeitę mygtukai galiausiai turėtų persikelti į liečiamus ekranus. Ne visais atvejais vartotojams tai buvo patogu. Garso sistemą daugelis buvo įpratę valdyti ratuku, todėl pastaraisiais metais šis paprastas sprendimas grįžta.
A.Lukošiaus manymu, visiškai atsisakyti mygtukų, kuriuos gali apčiuopti braukdamas ranka per centrinę konsolę, nebuvo pati geriausia idėja. Anot jo, anksčiau reikiamą rankenėlę buvo galima rasti pasikliaunant pirštais, įsigalėjus liečiamiesiems ekranams tai tapo beveik neįmanoma.
„Taip pat yra problema, kad prakaituojant pirštams liečiami paviršiai neklauso. Be to, jei vairuotojas įsitempęs, tiksliai paspausti norima jėga taip pat gali būti sudėtinga“, – dėstė technologijų ekspertas.
Todėl tokios informacinės sistemos kaip „Tesla“ automobilių, kuriuose viskas valdoma centre įrengtu vertikaliu lietimui jautriu ekranu, daliai vartotojų nėra patogios, pavyzdžiui, norint pakeisti salono oro temperatūrą, reikia nukreipti akis nuo kelio žemyn. Daugeliui kur kas patogesni sprendimai, kai lietimui jautrus ekranas yra pakeltas aukščiau, į vairuotojo akių lygį. Tokios sistemos sutinkamos naujuose „Audi“, BMW, „Peugeot“, dar kelių gamintojų modeliuose.
A.Lukošius prognozavo, kad ateityje automobiliuose bus gausu lenktų ekranų, kurie padengs pačius įvairiausius paviršius. Galiausiai jie pakeis mechaninius mygtukus. Kada tai nutiks? Matyt, ne anksčiau nei automobiliai taps visiškai savavaldžiai.
