Sinoptikai jau šią savaitę žada pirmąją didelę pūgą ir ruošiasi gausiai barstyti kelius. Tačiau visuomenė pasiskirsčiusi į dvi stovyklas. Viena dalis nuolat priekaištauja kelininkams, kad barsto per vėlai ir per mažai. Kita – kad nebūtina be saiko berti druską, nes ji kenkia aplinkai.
Druskos barstymo priešininkai mini ir Skandinavijos pavyzdį, kur druska keičiama skaldele. Žinoma, Skandinavijos regione orai pastovesni, kitaip nei Lietuvoje, kur oro sąlygos per dieną gali keistis net kelis kartus – nuo šlapdribos iki pūgos ir galiausiai iki plikledžio.
Žiemai ruošiasi kelis mėnesius
Šaltojo sezono pradžia ir eiga kasmet vis mažiau prognozuojama, tad aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ dar vasarą visus sandėlius užpildė kelių barstymui skirta druska, sudarė kelių priežiūros maršrutus, paruošė ir gatvių valymo techniką, kuri bet kada prireikus pasiruošusi valyti kelius ir šaligatvius, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
Nors kelius, šaligatvius, automobilių aikšteles prižiūrinti bendrovė pasirengusi užtikrinti saugesnę gyventojų kelionę į darbus, iškritus pirmam sniegui ar prognozuojant neigiamą temperatūrą, pėstiesiems bei vairuotojams svarbu būti atidesniems eisme, labiau saugoti save.
Pasak aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorės Dianos Lubės, žiemos kasmet – skirtingos, todėl iš anksto ruošiamasi įvairiems galimiems scenarijams, kuomet gausius kritulius keičia greitas sniego ir ledo tirpimas, dėl užsitęsusių šalčių nebeveikia įprastas chloridų mišinys ar kelininkų darbą koreguoja staigūs atšilimai bei atšalimai.
Šiai žiemai bendrovė „Ecoservice“ dar gegužės mėnesį įsigijo ir iš Maroko importavo 9000 tonų druskos. Tiesa, tai nėra visas šios žiemos metu planuojamas sunaudoti chloridų kiekis – priklausomai nuo žiemos, gali tekti atsivežti dar tiek pat.
„Kiek tiksliai druskos teks šiemet panaudoti, sunku prognozuoti, tačiau jos atsargos užpildytos su kaupu, tiek, kiek leidžia fizinės chloridų saugojimo vietos. Kad chloridai veiktų efektyviai, juos būtina apsaugoti nuo drėgmės bei vėjo. Žiemai taip pat jau paruošta valymo technika, sudaryti kelių ir gatvių priežiūros grafikai bei maršrutai, o kai kur technnika jau buvo išvažiavusi į gatves“, – sako D. Lubė.
Šį sezoną „Ecoservice“ už kelių ir šaligatvių priežiūrą atsakinga keliolikoje Lietuvos miestų. Įmonė rūpinsis gatvių priežiūra Klaipėdoje, Klaipėdos rajone, Gargžduose, Šilalėje, Pasvalyje, Biržuose, Anykščiuose, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje ir Vilniaus rajone. Taip pat prižiūrės šaligatvius ir stovėjimo aikšteles Vilniaus Karoliniškių ir Lazdynų mikrorajonuose, Marijampolėje, Alytuje, Kėdainiuose, Anykščiuose, Šiauliuose, Biržuose.
Žiemą visoje Lietuvoje gatvių valymu rūpinsis beveik 400 darbuotojų, tam, kad valymo darbai vyktų sklandžiai, paruošta daugiau kaip 200 transporto priemonių, gatvių bei šaligatvių valymo mechanizmų.
Naudoti būtina, bet atsakingai
Pašnekovės žodžiais, orų stebėjimas nuo spalio pradžios vyksta nuolat: stebimos ne tik orų prognozės, bet ir pasitelkiamos kameros, kelio dangų stebėjimo įranga, teritorijas tikrina darbuotojai, kad kuo tiksliau parinktų konkrečiu metu reikalingą įrangą, chloridų mišinių kiekį, nuspręstų, kada pradėti prevencinius, gatvių valymo ar barstymo darbus.
Kaip nusprendžiama, kokiu mišiniu barstyti gatves ir šaligatvius bei kiek druskos naudoti? D. Lubė paaiškino, jog sprendimai priklauso nuo daugybės veiksnių: dangos būklės, buvusio įšalo, aplinkos temperatūros, prognozuojamų kritulių, ar slidi danga, pavyzdžiui, granito plokštės, brukas ar skaldytas akmuo. Visais atvejais, prioritetas – vairuotojų ir pėsčiųjų saugumas, todėl kartais druskos ar jos mišinių tenka naudoti didesnius kiekius, visgi, pašnekovės žodžiais, visuomet vertinamas jos efektyvumas, būtinumas, nauda, o sezonui pasibaigus skubama nešvarumus su druskos likučiais pašalinti.
Kad į aplinką druskos patektų kuo mažiau, imamasi prevencinių barstymų. Gatves pabarsčius prevenciškai, užtikrinama ir tai, jog pradėjus snigti eismo sąlygos bus kiek įmanoma palankesnės, esant lijundrai, krituliai nesušals ir nesusidarys ledas. Iš anksto pabarsčius gatves, vėliau lengviau jas nuvalyti, nes sniegas nepavirsta į ledą. Skaičuojama, jog efektyvus išberiamos druskos kiekis gatvėse – iki 30 gramų druskos kvadratiniam metrui, bet esant plikledžiui gali būti naudojami ir 40–65 gramai.
Druska veikia mieste augančius krūmus ir medžius, vejas, gėlynus – dideli druskos kiekiai pažeidžia augalų šaknis, gausiai naudojama druska užteršia paviršinius vandenis, dirvožemį, kenkia vabzdžiams. „Norėdami išsaugoti bioįvairovę turėtume stengtis užtikrinti, jog šaligatvių dangos bus nuvalytos, o pabarstytos tik tada, kai to tikrai reikia. Galbūt, kai kuriais atvejais druską būtų galima keisti skaldos mišiniu. Nors jis – brangesnė alternatyva, bet ne tiek, kiek vėliau kainuos atkurti aplinką, kuriai pakenkė barstoma druska ar druskos mišiniai“, – kalbėjo „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė.
Gėlynų priežiūros darbai nesibaigė
Užtikrinus, jog žiemą bus tinkamai pasirūpinta keliais ir gatvėmis, pagal planą tęsiami rudens sezono darbai. Rudenį „Ecoservice“ daugiausia dėmesio skiria krentančių lapų tvarkymui – iš viso prižiūri daugiau nei 1200 hektarų želdinių Lietuvoje. Nuo gatvių ir šaligatvių lapai valomi specialiomis vakuuminėmis mašinomis, įvairiais lapų siurbliais bei lapų pūstuvais. Surinkti rudeniniai lapai vežami į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, kur iš jų gaminamas kompostas.
„Didysis lapų krytis prasideda po pirmųjų šalnų, kuomet šaltukui nepertraukiamai tęsiantis ilgiau nei tris paras, per savaitę nukrenta didžioji dalis lapų, tačiau kai kurie medžiai, pavyzdžiui, ąžuolai, pamažu lapus meta visą žiemą. Intensyviausias lapų rinkimas jau prasidėjo, didžioji dalis medžių yra jau numetę lapus, todėl jau kelias savaites dirbame visu pajėgumu“, – pasakojo D. Lubė.
Kitas darbas, kurį miestų tvarkytojams atneša ruduo – miestų želdynų pertvarkymas. Kaip ir kasmet, prieš šaltąjį sezoną, miestų tvarkytojai suformavo dekoratyvinius krūmelius, žiemojimui paruošė daugiametes gėles, daugino augalus ir sodino juos kituose gėlynų plotuose.
Artėjančiam žiemos sezonui jau paruošti ir Klaipėdos miesto fontanai: iš sistemų išleistas vanduo, kad šios neužšaltų ar nebūtų pažeistos. Be to, atliktas rezervuarų valymas. Siurbliai taip pat buvo specialiai paruošti žiemai – išvalyti ir patepti specialiomis medžiagomis, kad atlaikytų žemos temperatūros sąlygas. Saugant fontano įrangą ir aplinkinę infrastruktūrą, buvo paruošti šildytuvai ir drėgmės rinkikliai. Šie įrenginiai padeda reguliuoti temperatūrą ir drėgmės lygį, taip užkertant kelią galimiems pažeidimams dėl šalčio ir drėgmės. Visi šie darbai fontanus tinkamai apsaugos, ir pavasarį jie galės toliau sklandžiai veikti.
„Besikeičiančiam sezonui būtina parengti ir gėlynus, kad jie puoštų miestus vėstant orams, o pavasarį miestai atrodytų estetiškai. Gėlynuose vasarinės gėlės pakeistos rudeninėmis – pasodintos našlaitės, viržiai, o pavasario lauks svogūninės gėlės: narcizai, krokai, tulpės, dekoratyviniai česnakai. Jų šiemet pasodinome 160 tūkstančių. Taigi, miestų gėlynų priežiūros darbai tęsiasi visus metus be sustojimo“, – kalbėjo D. Lubė.
