Neseniai prasidėjo Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečio etapo statyba, kuri turėtų būti pabaigta iki 2017-ųjų vidurio, tačiau kelininkų darbai tuo nesibaigs.
Šiaurinė gatvė – prioritetinė
Vilniaus miesto savivaldybės stalčiuose guli daugybė projektų: Kernavės gatvės atnaujinimas ir tiltas per Nerį, Geležinio Vilko–Žalgirio gatvės viadukas, Ozo gatvės pratęsimas iki Laisvės pr., vadinamasis šiaurinis aplinkkelis, sujungsiantis Ukmergės ir Geležinio Vilko gatves, Geležinio Vilko g. viadukas per sankryžą su Baltupio g., Šiaurinė gatvė, sujungsianti vakarinį aplinkkelį su Žirmūnų gatve, ir kiti. Daugelis jų greičiausiai dar dešimtmetį gulės stalčiuose, tačiau arčiausiai įgyvendinimo yra bene sudėtingiausias iš išvardintų projektų: Šiaurinė gatvė.
Šiaurinė gatvė būtina, norint užtikrinti rišlų gatvių tinklą tarp esamų miesto rajonų – vakarinėje ir šiaurinėje miesto dalyse ypač neišvystytas gatvių tinklas
„Pirmaeiliai Vilniaus miesto savivaldybės planai po vakarinio aplinkkelio III etapo statybos pabaigos yra Šiaurinės gatvės statyba, kuri numato sujungti Žirmūnų gatvę su vakariniu aplinkkeliu. Ji būtina, norint užtikrinti rišlų gatvių tinklą tarp esamų miesto rajonų – vakarinėje ir šiaurinėje miesto dalyse ypač neišvystytas gatvių tinklas“, – sakė Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.
Tai būtų 6,5 km ilgio, šešių eismo juostų gatvė (dvi iš jų skirtos viešajam transportui), sujungsianti Žirmūnų gatvę su vakariniu aplinkkeliu. Pagal Statybos techninį reglamentą, tai būtų B1 kategorijos gatvė: jos plotis 40–70 metrų, o leistinas greitis – iki 70 km/val.
Ji kirstų Kalvarijų, Geležinio Vilko, Ukmergės, Justiniškių gatves ir Laisvės prospektą, greta turėtų šaligatvius ir dviračių takus. Pagal Vilniaus bendrąjį planą, dėl šios gatvės papildomai būtų įrengiamos net 6 dviejų lygių sankryžos (sankirtose su vakariniu aplinkkeliu, Laisvės pr., Ukmergės, Gelvonų, J. Ralio ir Kareivių gatvėmis). Kertant Geležinio Vilko gatvę, greičiausiai būtų įrengiama estakada arba 1,3 km ilgio tunelis.
T. Kamaitis teigė, kad projektavimo ir statybos procedūros numatomos pagal Europos Sąjungos fondų finansavimą iki 2020 metų laikotarpiu, tačiau projekto įgyvendinimo pradžia bus ne anksčiau nei baigsis vakarinio aplinkkelio statybos.
Vakarinis Vilniaus aplinkkelis buvo suprojektuotas dar iki nepriklausomybės, o vėliau tik buvo perprojektuotas
Jis neslėpė, kad tokių projektų įgyvendinimas tęsiasi ne vienerius metus – užtrunka lėšų paieška ir kitos procedūros. Juolab kai projektui reikalingos šimtamilijoninės lėšos.
„Vakarinis Vilniaus aplinkkelis buvo suprojektuotas dar iki nepriklausomybės, o vėliau tik buvo perprojektuotas. Tad ir magistralinės, pagrindinės gatvės planuose atsirado ne pernai. Jos rodomos kaip perspektyvinės bendrajame plane, tačiau jų realizavimas yra labai lėtas“, – teigė T. Kamaitis.
Pagal Aplinkos ministerijos dar 2012-aisiais parengtą Šiaurinės gatvės poveikio aplinkai ataskaitą, įgyvendinus projektą, iki 40 proc. Ozo, Buivydiškių, Ukmergės, Gelvonų, Ateities ir kitose gretimose gatvėse buvusio transporto eismo būtų nukreipta į Šiaurinę. Tai lemtų, kad minėtose gatvėse sumažėtų ne tik triukšmo lygis, bet ir aplinkos tarša.
Projektai priklauso nuo lėšų
Šiaurinė gatvė būtų didžiausias Vilniaus transporto infrastruktūros projektas po Vakarinio aplinkkelio, tačiau artimiausiais metais tai – ne vienintelis Vilniuje planuojamas susisiekimo gerinimo projektas.
Planuojame kitais metais padaryti projektą, o statyba numatyta 2017–2018. Jei bus finansavimas
Vieni realiausių projektų, kurie artimiausiais metais gali būti įgyvendinti, yra Nemenčinės plento rekonstrukcija ir dviejų lygių sankryžos įrengimas Žirnių-Liepkalnio gatvių sankryžoje.
„Planuojame kitais metais padaryti projektą, o statyba numatyta 2017–2018. Jei bus finansavimas“, – sakė Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Statybos ir rekonstrukcijos poskyrio vedėjas Gintautas Kazimieras Niaura.
Jau keliolika metų savivaldybės stalčiuose guli vadinamasis šiaurinis aplinkkelis, turintis sujungti Ukmergės ir Geležinio Vilko gatves per Mykolo Letuvio ir Mokslininkų gatves. Vilniaus bendrajame plane ši jungtis nurodyta kaip prioritetinė, tačiau Eismo organizavimo skyriaus vadovas T. Kamaitis teigė, jog ši gatvė nėra pirmaeilės svarbos objektas – Šiaurinė gatvė išspręstų daugiau eismo problemų.
Vilniaus savivaldybės atstovas atskleidė, kad naujos gatvės – ne vieninteliai mieste planuojami susisiekimo infrastruktūros gerinimo darbai.
„Šiuo metu SĮ „Vilniaus planas“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pavedimu atlieka kompleksinio automobilių stovėjimo vietų ir viešųjų erdvių įrengimo Žirmūnų gyvenamojo rajono dalyje tarp Verkių, Žvalgų, Žirmūnų ir Kareivių gatvių projektinius pasiūlymus. Šiuo darbu siekiama sudominti ir rasti daugiabučių namų savininkų bendriją (-jas), kad realizuoti bandomąjį projektą“, – pasakojo T. Kamaitis.
