Tai nėra daug, bet Briuselyje sėdintiems biurokratams kažkaip įsiteikti būtina, o tokie skaičiai tam padeda. Atnaujintą modelį galima rinktis su trimis jėgainių rūšimis: dyzelinį, benzininį arba varomą benzinu ir dujomis. Visi šie motorai atitinka Euro-6D ekologinį standartą ir žada nedideles sąnaudas, o jų galia svyruoja nuo 90 iki 150 arklio galių.
Nedideli, bet vairuotojui malonūs atnaujinimai buvo atlikti ir viduje. Ankstesniame modelyje nebuvo ir labai trūko patogaus centrinio porankio, kuris atnaujintame modelyje dar ir slankioja bei turi dėtuvę. Kiek svarbesnis pakeitimas – nauja multimedijos sistema. 8 colių ekrane „Apple CarPlay“ bei „Android Auto“ gali būti atvaizduojamas ne tik pajungus laidu, bet ir bevieliu būdu. Yra dar nemažai smulkių pakeitimų, bet iš esmės tai beveik viskas. Apžvalgą beveik būtų galima čia ir užbaigti, bet Dusteriui, bent jau aš, keliu kitokius reikalavimus nei daugeliui madingųjų SUV. Jam dar toli iki to, kad būtų mados dalis ar pasididžiavimą kelyje keliantis automobilis – Dusteris yra skirtas atlikti funkciją ir tą jis sugeba labai gerai.
Apie įprasto automobilio funkcijas ir tai, kaip jas atlieka šis krosoveris, esu rašęs ne kartą. Kažkada jį lyginau su pirmuoju „Subaru Forester“, o „Duster“ pavadinau modernesne jo versija. Tai labai paprastas, turintis vidutinišką garso izoliaciją ir labai ribotą sąrašą vairuotojo pagalbos sistemų automobilis, bet jis teikia kažkokį keistą džiaugsmą vairuojant.
Turbūt taip ir yra todėl, kad tų pagalbos sistemų nedaug. Vairas, pedalai, pavarų svirtis – viskas čia tikra, nėra sintetinio jausmo, kokį dažnai suteikia elektroninių asistentų prikišti modeliai. Beje, gamintojai atnaujintą modelį siūlo ir su dviejų sankabų automatine pavarų dėže, tad dabar važiavimas mieste bus gerokai patogesnis.
Kadangi „Dacia“ priklauso „Renault“, tai iš jų ir pasiėmė tą dėžę, kuri yra tikrai gerai veikianti. Žinoma, „Duster“ tikrai nėra tobulas automobilis – labiausiai su juo man nepatinka važiuoti tolimus atstumus greitkeliais. Tuomet pasijaučia visų tų pagalbinių sistemų trūkumas, mat čia nėra nei juostos, nei atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio palaikymo pagalbininkų. Tai gali pasirodyti lyg išpuikusio apžvalgininko įgeidžiai, bet tolimose kelionėse šios sistemos leidžia nepervargti ir vairuoti saugiai.
Ir jeigu „Duster“ nebūtų mano pirma rekomendacija leidžiantis į tolimas keliones, tai tikrai yra vienas geriausių variantų norintiems medžioti, žvejoti ar leisti laiką ten, kur sunkiai galima privažiuoti. Pamenat, kalbėjau apie padidinto pravažumo automobilių segmentą, kuriame didžioji dalis nė velnio nėra padidinto pravažumo? Dusteris čia duoda bene visiems savo tiesioginiams konkurentams į kaulus. Atnaujintame modelyje kartu su keturių varančiųjų ratų pavara montuojama ir „4x4 Monitor“ sistema, kuri pagrindiniame ekrane pateikia daug įvairios informacijos apie bekelės reikalus: aukštį, posvyrio kampą, kompaso rodmenis ir t.t. Baigus kelionę bekelėmis ar kalnuose, „4x4 Monitor“ rodo kelionės istoriją, tad nebus baimės pasiklysti nežinomuose miškuose.
Bandymai bekelėje
Gamintojas parūpino lengvą bekelės trasą, kurioje galėjome įsitikinti šio krosoverio gebėjimais. Faktas, kad ši trasa buvo pagaminta taip, kad „Duster“ ją įveiktų be vargo, bet net ir šiuo atveju tai tikrai nebuvo lengvas pasivažinėjimas. Teko įveikti dideles įkalnes bei nuokalnes, važiuoti ant šlaito, kuris man pasirodė smarkiai per status, o per šoninį langą, atrodo, ranka galėjau siekti žemę.
Be problemų automobilis įveikė ir kliūtis, kurios privertė vieną ar kitą ratą pakilti nuo žemės – tokie automobilį iš esmės ant dviejų ratų paliekantys momentai gerai parodo ko verta keturių varančiųjų ratų sistema. Pagalbon važiuojant tokiose sąlygose ateina ir įkalnės stabdys, važiavimo nuokalnėn kontrolės sistema ir net keturios kameros, leidžiančios matyti artimiausias kliūtis. Važiuodamas trasoje greitai mintimis permečiau rinkoje esančius modelius ir tarp konkurentų nelabai radau su kuo taip drąsiai čia važiuočiau. Aišku, be vargo trasą įveiktų „Land Cruiser“ ar „Defender“, bet jie kainuoja kone trigubai daugiau.
Po kiekvieno „Duster“ bandymo aš kažkiek užsimanau jį turėti savo garaže, nes jo paprastumas ir gebėjimai tikrai paperka. Dažnas benzingalvis skundžiasi, kad nauji automobiliai nebeteikia vairavimo malonumo, tad visiems taip kalbantiems galiu drąsiai pasakyti – vairavimo malonumą dar galima pajausti.
Beje, atsakant į savo paties iškeltą klausimą apie „Porsche 911“ ir grįžtant prie SUV temos. Palyginimas vulgarus, žinau, bet 911 nuo pat savo pradžios beveik nekeitė dizaino. Per laiką inžinieriai ir dizaineriai po truputį tobulino tai, kas buvo ir taip buvo labai gerai. Dėl to ir dėl puikių valdymo bei važiavimo savybių 911 tapo turbūt ikoniškiausiu kupė automobilio forma pasaulyje. Ją žino visur ir visi. Labai panašiai ir su „Duster“. Forma nesikeičia. Ir nors ji niekada nebuvo tokia ikoniška kaip devyni vienuolikto, ji yra būtent tokia, kokia, įsivaizduoju, ir turėtų būti padidinto pravažumo automobilio.
Jokių nereikalingų detalių, linijos griežtos ir aiškios, o siluetas atpažįstamas, nesvarbu kuriais metais išriedėjo iš gamyklos. Taip pat ir su važiavimo savybėmis. Taip, tai nėra prabangus ar itin komfortiškas modelis, bet jis itin gerai atlieka tai, dėl ko, pagal apibrėžimą, visi ir turėtų norėti šio segmento gaminių – jis puikiai važiuoja prastais keliais ar net bekele.
Dusteris puikus automobilis, tik, matyt, bėda yra jo įvaizdyje. Žmonėms automobilis vis dar yra statuso reikalas, o „Dacia“ čia vargiai gali pasitarnauti. Gaila, nes šis gamintojas daro tikrai gerus automobilius. Dar viena bėda yra ir tai, kad gausiausios komplektacijos jis nebe toks ir pigus, kaip norėtųsi – kaina siekia beveik 20 000 eurų ir už tokius pinigus jau norėtųsi tų anksčiau minėtų saugumo asistentų.
