Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Atšilo oras, pakilo noras pirkti automobilius: kas populiaru šį sezoną?

Atėjus pavasariui lietuviai pradėjo dairytis automobilių, o dažniausiai automobilių turguje ieškoma vokiškų transporto priemonių vidutiniškai už 3 tūkst. eurų. Tuo metu Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis sako, kad klientai skelbimų portale susidomi ir greičiausiai nuperka automobilius, kurių kaina siekia iki 2 tūkst. eurų.
Automobilių turgus Šiauliuose
Automobilių turgus Šiauliuose / Alvydo Januševičiaus nuotr.

Valentinas Naujanis, Kauno automobilių turgų valdančios UAB „Varanas“ direktorius, sako, kad šeštadienis – turgaus diena, o praėjusį savaitgalį turgaus lankytojų netrūko ir dėl gero oro. „Pardavimai įsibėgėja, per dieną grįžta vidutiniškai 10 pakrautų autovežių“, – LRT.lt kalbėjo direktorius.

Pasak V. Naujanio, lietuvių jau daugelį metų perkamiausi – apie 3 tūkst. eurų kainuojantys automobiliai.

Automatinė, ar mechaninė pavarų dėžė?

„Žmonėms dažniausiai tiek negaila išleisti automobiliui įsigyti. Dairomasi ir už 6 tūkst. eurų „Volkswagen“, „Toyota“ automobilių. Moterys ir jaunimas dažniausiai renkasi automobilius su automatine pavarų dėže, mažesnius automobilius, o pirkėjai, turintys vaikų, dairosi šeimyninių automobilių – minivenų. Praėjusį rudenį buvo suaktyvėjęs visureigių pirkimas“, – aiškino Kauno automobilių turgaus vadovas.

Pašnekovo teigimu, vis daugiau lietuvių turguje dairosi benzinu varomų automobilių, tačiau čia jų pasiūla esą nėra didelė.

Benzininių automobilių atgimimas

„Manęs vis dažniau prašo padėti ieškant benzininio automobilio. Vis dėlto tokių automobilių pasiūla ne tik mūsų turguje, bet ir apskritai Europoje nėra didelė. Kai įeinu į belgų aukcioną, matau, kad būna 800 dyzelinių automobilių ir 200 benzininių. Dažniausiai pastaruosius parduoda fiziniai asmenys, o dyzelinius – įmonės. Mūsų turguje benzininių automobilių pasirinkimas išties nėra didelis“, – pripažįsta V.Naujanis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Turgaus vadovas V.Naujanis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Turgaus vadovas V.Naujanis

Kauno automobilių turgaus vadovas, paklaustas, kodėl lietuviai aktyviau dairosi benzininių automobilių, svarstė, jog tai gali būti susiję su kalbomis apie dyzelinių automobilių apmokestinimą, skandalus, nuvilnijusius Europoje.

„Be to, žmonės skaičiuoja: jei važiuoja nedidelius atstumus, rinktis benzininį automobilį nėra baisu. Turintys dyzelinius automobilius žiemą patiria papildomų išlaidų – reikia rūpintis pakaitinimo žvakėmis ir pan. Žinoma, jei automobiliu nuvažiuojami dideli atstumai, verčiau rinktis automobilį su dyzeliniu varikliu. Pastebiu, kad ne tiek daug automobilių nuperkama su benzinu / dujomis. Galbūt žmonės patys montuojasi dujų balioną į automobilį, bet pas mus tokių automobilių atkeliauja nedaug. Vis daugiau atkeliauja hibridinių automobilių – juos perka lietuviai, latviai, lenkai, ukrainiečiai“, – pasakojo V. Naujanis.

Vis dėlto, kaip skaičiuoja Kauno automobilių turgaus vadovas, lietuviai šiame turguje nėra pagrindiniai pirkėjai – jie nuperka 30–40 proc. visų automobilių, o didžiąją dalį įsigyja ukrainiečiai, gruzinai, kirgizai, tadžikai, baltarusiai, latviai, estai, lenkai, moldavai.

„Aukso amžiaus jau nebesitikime. Norime pritraukti daugiau ukrainiečių ir gruzinų. Apskritai esame pusiaukelėje tarp didžiųjų turgų Rytuose ir Vakaruose. Jei nepritrauksime užsieniečių, lietuviams tiek automobilių, kiek stovi turguje, tikrai nereikės. Lietuvai šis turgus yra per didelis“, – LRT.lt komentavo V. Naujanis.

Kauno automobilių turgus laikomas vienu didžiausių Rytų Europoje, šiandien jame stovi daugiau kaip 3 tūkst. automobilių.

Automobilio vis dažniau dairosi internete

Aktyvesnės automobilių paieškos jaučiamos ir skelbimų puslapiuose. Autoplius.lt plėtros vadovas M. Buzelis teigia, kad fiksuojamas net 50 proc. skelbimų augimas parduodamų motociklų kategorijoje.

Tuo metu balandžio mėnesį parduodamų automobilių skaičius šiame portale išaugo 5,7 proc. Labiausiai jaučiamas pigesnių automobilių pasiūlos augimas – 1–3 tūkst. eurų kainos grupėje. Čia jų pasiūla šoktelėjo beveik dešimtadaliu – 9,1 proc.

Kaip teigia M. Buzelis, pastebimai padaugėjo parduodamų 10–15 tūkst. eurų vertės automobilių. Jų kiekis per mėnesį paaugo daugiau nei 5 proc.

„Greičiausiai parduodami pigiausi – iki 2 tūkst. eurų vertės – automobiliai. Jų pardavimai vidutiniškai užtrunka kiek ilgiau nei savaitę – 8–9 dienas. Pirkėjų, galinčių įsigyti brangesnį (nuo 10 tūkst. eurų) automobilį, yra mažiau, todėl laiko tarpas, per kurį parduodama brangesnė transporto priemonė, gali padidėti iki kelių mėnesių. Kai kurie modeliai tiesiog turi sulaukti savo pirkėjo. Vertinant visų automobilių pardavimo laiką, vidurkis siektų kiek daugiau nei dvi savaites“, – skaičiavo M. Buzelis.

Portalo statistiniai duomenys rodo, kad populiariausi yra maždaug vidutinės vertės naudoti automobiliai – tie, kurių kainos siekia apie 2,5–3,5 tūkst. eurų.

Paklausiausi automobilių modeliai

Paklausiausi tarp parduodamų automobilių yra „Volkswagen“ markės modeliai. Jie sudaro 12,5 proc. visų parduodamų lengvųjų automobilių.

Paklausiausi tarp parduodamų automobilių yra „Volkswagen“.

„Antroje vietoje – BMW. Jų dalis parduodamų automobilių rinkoje yra 12,2 proc. Prestižinių automobilių užimama rinkos dalis auga. Skaičiuojame, kad prieš ketverius metus iš visų parduodamų automobilių prabangaus segmento modeliai sudarė apie 29,5 proc., o 2016-ųjų antroje pusėje jų rinkos dalis paaugo iki 36 proc.“, – LRT.lt sakė M. Buzelis.

Per ketverių metų laikotarpį esą labai paaugo ir automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis paklausa. 2012-ųjų antroje pusėje tokie automobiliai sudarė 57,7 proc. parduodamų automobilių rinkos, o praėjusiais metais tuo pačiu metu siekė 70,7 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos