Tą padaryti nėra sudėtinga – užtenka žinoti parduodamos transporto priemonės identifikavimo (VIN) numerį. Jį turint galima sužinoti, ar automobilis nėra ieškomas policijos bei visą jo Lietuvoje atliktų techninių apžiūrų istoriją.
Netikslios ridos neatskleidžia, nors žino
Panaršius automobilių skelbimų tinklalapiuose Autoplius.lt ar Autogidas.lt, tokių pavyzdžių rasti nesunku. Pavyzdžiui, 2007-aisiais pagamintas dyzelinis „Volkswagen Golf“, nuvažiavęs 220 tūkst. km, parduodamas už 3 900 eurų. Normali tokio automobilio kaina – skelbime rašoma, kad jo būklė ideali, techniniai aptarnavimai buvo atliekami laiku.
Tik vienas niuansas – automobilio skelbime nurodytas VIN numeris. Įvedus jį techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenų bazėje, galime pamatyti visus jo techninių apžiūrų duomenis nuo pat 2007-ųjų, kai jis buvo nupirktas Lietuvoje. Akis nesunkiai užkliūva už vieno dalyko – kilometražo, fiksuojamo kiekvienos techninės apžiūros metu. 2011-ųjų balandžio 3 d. atliktos apžiūros metu „Volkswagen Golf“ pravažiavęs 356 511 km, o 2014-ųjų lapkritį – 220 436.
Paskambinus skelbime nurodytu telefonu, automobilio pardavėjas patvirtina jau parašytą informaciją – važiuoklė tvarkinga, kėbulas „ledas“, visas automobilis idealus – prieš techninę apžiūrą viskas buvo sutvarkyta.
„Na, reiškia atsukta rida. Jeigu aš iš savo pusės kažką slėpčiau, jūs galvojat, ar tą VIN kodą nurodyčiau? Tam ir yra visi valstybiniai numeriai neuždengti, nei VIN kodai suslapstyti, kad galėtų tikrinti kiti. Aš pirkdamas netikrinau, o dabar neturiu ką slėpti, tai viską ir rodau“, – teigė automobilio savininkas, tikinantis apie atsuktą ridą išgirdęs pirmą kartą.
Kitas egzempliorius – „Nissan X-Trail“. 2008-aisiais pagamintas automobilis turi dyzelinį variklį ir yra pravažiavęs 160 tūkst. kilometrų – po 23 tūkst. km į metus. Automobilius su dyzeliniais varikliais paprastai perka žmonės, kasmet įveikiantys bent 30 tūkst. km – važiuojant mažiau, apsimoka pirkti benzinu varomą mašiną.
Šis automobilis taip pat tvarkingas ir skelbime nurodytu telefonu atsiliepęs jo pardavėjas sako, kad tai – ne jo parduodama mašina. Draugo. Bet pats automobilis – idealus, tik ant durelių yra nedidelis įlenkimas. O kodėl „Transekstos“ duomenų bazėje nurodomas kilometražas skiriasi nuo deklaruojamo skelbime?
Buvo sulaužęs skydelį – įskėlė. Šiaip ten viskas matyti – prieš du mėnesius darytas tepalų keitimas, yra lipdukas su 220 tūkst. km.
„Skydelį žmogus keitė, buvo sulaužęs. Kai medžiotojas buvo, sulaužė skydelį – įskėlė. Šiaip ten viskas matyti – prieš du mėnesius darytas tepalų keitimas, yra lipdukas su 220 tūkst. km“, – atviravo automobilio pardavėjas.
Abiejų automobilių pardavėjai tikino, kad mašinos idealios būklės, tačiau apie netikslius kilometražus net necyptelėjo. Tol, kol pirkėju apsimetęs žurnalistas nepaklausė konkrečiai – kodėl skelbime nurodyta neteisinga rida?
Ridos atsukimas – ne pretekstas bausti
Automobilio kilometražo korekcija nėra dalykas, už kurį Lietuvoje galima tikėtis administracinės atsakomybės. Netgi techninę apžiūrą atsuktą ridą turintis automobilis gali lengvai įveikti.
„Rida fiksuojama ir viskas. Jeigu nustatoma, kad neveikia odometras, tai vertinama dideliu trūkumu. Iš kur mes žinom, ar buvo atsuktas, ar skydelį žmogus pasikeitė? Mes negalim nustatyti, ar tai buvo kriminalas, ar kažkokia techninė priežastis“, – sakė techninę apžiūrą atliekančios įmonės „Tuvlita“ technikos vadovas Tomas Balčius.
Prieš daugiau nei pusmetį Seime buvo užregistruota Baudžiamojo kodekso pataisa, nurodanti, kad už automobilio kilometražo atsukimą žmogui grėstų net laisvės atėmimas.
„Priėmus pataisą, teisėsauga įgytų teisę bausti tokia veikla užsiimančius asmenis. Dėl to sumažėtų ridos klastojimo atvejų, o pirkėjų interesai būtų geriau apsaugoti“, – tuomet argumentavo pataisą pasiūlęs Kęstutis Masiulis.
Šiandien ši pataisa nugulė biurokratijos stalčiuose ir „auksarankiai“ toliau darbuojasi be grėsmės būti nubausti.
Automobilis nelygus automobiliui, kaip ir vairuotojas – vairuotojui, bet 300 tūkst. km rida yra pakankamai didelė, ypač Lietuvos keliais.
Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse kilometražo korekcijos yra griežtai draudžiamos. Pavyzdžiui, Vokietijoje už ridos klastojimą pirmą kartą baudžiama pinigine bauda, o antrą kartą gresia kalėjimas. Jungtinėje Karalystėje sistema taip pat panaši.
300 000 km Lietuvoje – daug
Automobilio kilometražą bei techninių apžiūrų istoriją galima patikrinti „Transekstos“ duomenų bazėje, o jeigu mašina buvo pirkta nauja Lietuvoje, galima kreiptis į automobilio gamintojo atstovą. Čia kilometražas fiksuojamas automobiliui kiekvieną kartą atvykus į atstovybę.
Atstovybių privalumas yra ir kitas – čia galima rasti visą automobilio remonto istoriją garantiniu laikotarpiu. Tačiau Lietuvoje važinėtas automobilis neretai turi vieną problemą – būklę.
„Automobilis nelygus automobiliui, kaip ir vairuotojas – vairuotojui, bet 300 tūkst. km rida yra pakankamai didelė, ypač Lietuvos keliais“, – sakė „Fakto auto“ naudotų automobilių pardavimo vadybininkas Nerijus Andrulevičius. Tikėtina, kad Vokietijoje ar Prancūzijoje naudoto automobilio techninė būklė bus geresnė nei analogišką kiekį kilometrų įveikusio Lietuvoje.
Pardavėjas atskleidė, kad dauguma didmiesčių gyventojų ir aukštesnes pajamas turinčių pirkėjų nemėgsta net ir 200 tūkst. km nuvažiavusių automobilių. Atsižvelgdami į tokią paklausą, dauguma pardavėjų deklaruoja 200 tūkst. km neviršijančią ridą net ir seniems, 15 metų amžiaus automobiliams. Ridos korekcija ne visiems automobiliams yra sudėtingas dalykas – kai kuriems tai kainuoja vos 15-30 eurų.
Automobilio tikrinimas servise – būtinas
Specialistas sakė, kad iš užsienio valstybės parvežtų automobilių serviso knygelėmis galima pasitikėti ne visada. Jose gali būti rašoma, kad automobilis teturėjo vieną savininką, visada buvo aptarnautas toje pačioje atstovybėje ir kiekvienais metais įveikdavo nedaug kilometrų. Tačiau tai nebūtinai yra tiesa.
Suklastotų knygelių rinka taip pat yra – kol bus paklausa, išsilaikys ir pasiūla. Jų originalumą galima patikrinti nuvežus perkamą automobilį į to paties gamintojo atstovybę – dauguma jų sumokėjus kelias dešimtis eurų turės galimybę ne tik išoriškai apžiūrėti mašiną, bet ir patikrinti visą jos istoriją. Žinoma, turguje automobilius parduodantys „perpardavėjai“ neretai to vengia – neva bus sugaištas jų laikas.
„Pavyzdžiui, „Nissan“ markės atstovai mato, kada ir prie kokios ridos garantiniu periodu buvo keista viena ar kita detalė. „Volkswagen“ atstovai gali matyti net prie kokios ridos buvo atliktas einamasis techninis aptarnavimas ir kokia užfiksuota paskutinė rida“, – pasakojo N.Andrulevičius.
Jis teigė, kad neverta visiškai pasitikėti jau patikrinto automobilio kilometražu – jis apie techninę būklę pasako toli gražu ne viską. Vis tik specialistas išskyrė tendenciją, kad pirmieji didesni automobilių gedimai išryškėja nuo 100 tūkst. km ridos – pradeda ūžti guoliai, prasčiau veikti amortizatoriai ir t.t. Pasiekus 150 ar 200 tūkst. km, pradeda gesti sankabos dalys, turbina, degalų purkštukai ir kiti dalykai, kurių remontas reikalauja platesnio piniginės pravėrimo.
