„Volkswagen“ kompanijai „Beetle“ atnešė neregėtus turtus, kuriuos išmintingi vadovai nusprendė išleisti plėtrai. Taigi, 1964 metais iš „Daimler-Benz“ nupirko gamyklą Ingolštate ir nuosavybės teises į „Auto Union“ valdomus prekės ženklus. Tai ir „Audi“, ir DKW, ir „Horch“ ir „Wanderer“. Taip prasidėjo „Audi“ istorija po VW sparnu.
Sandorio tikslas nebuvo plėsti „Beetle“ gamybą. VW jautė, kad žmonėms reikia ne tik pigaus, bet ir visaverčio, didelio, talpaus ir patogaus automobilio. Bet tuo metu gamintų DKW F102 ir „Audi F103“ automobilių pardavimai buvo tokie maži, kad VW tuometinis vadovas Heinrichas Nordhoffas turėjo ketinimų šios prekės ženklus visai numarinti.
Tuo tarpu „Auto Union“ vadovas Liudwigas Krausas turėjo savo planų. Būtent jis nusprendė pradėti naujo „Audi“ modelio kūrimą. Procesą, apie kurį VW bosai sužinojo tik pačioje paskutinėje stadijoje. Tada, kai modelis jau turėjo formą, variklį ir visiškai naują važiuoklę.
Visi „Auto Union“ prekės ženklai išnyko – „Horch“, „Wanderer“, DKW. Liko tik „Audi“.
Dabar sustokime minutėlei. Papasakosime apie vieną akimirką, kuri išgelbėjo „Audi“ nuo išnykimo. Jei ne ji, nebūtų nei pergalių ralio trasose su „Quattro“, nei „Transporter“ filme pagrindinį vaidmenį suvaidinusios S8, nei pergalių Le Mano varžybose.
Tik išvydęs „Audi“ paruoštą automobilį, VW vadovas Nordhoffas buvo taip sužavėtas, kad palaimino visą „Audi“ ateities viziją. Jis patikėjo šios markės perspektyva ir palaimino kuriamo modelio paleidimo į rinką planą.
Kuriamas automobilis dėl savo 100 AG variklio buvo pavadintas tiesiog „100“. Kompanijos viduje jis vadintas projektu C1. Dabar jau žinome, kad pradėtas gaminti automobilis buvo vienas sėkmingiausių kompanijos istorijoje.
Tuo tarpu ponas Krausas gavo pravardę „daktaras Audi“. Už tai, kad „Audi“ nebuvo pamiršta, numarinta. Galima sakyti, visa šiuolaikinė „Audi“ istorija prasidėjo šio žmogaus galvoje.
Gimė „Audi 100 Coupe S“
1969 m. tarptautinėje Frankfurto automobilių parodoje debiutavo „Audi 100 Coupe S“. Jame buvo naudojama keturių laipsnių pavarų dėžė ir ventiliuojami priekiniai stabdžių diskai. Ne veltui – automobilis galėjo įsibėgėti iki 185 km/h. Primename, tai – 1969-ieji.
Nuo „Audi 100“ sedano, kupė skyrėsi platesnėmis padangomis, reguliuojamo aukščio vairu, tachometru, elektroniniu laikrodžiu ir pagerinta, prabangesne salono apdaila. 1973 m. pirkėjams buvo pasiūlytas ir vairo stiprintuvas.
Pirmasis automobilis turėjo 1,9 litro benzininį variklį su dviem karbiuratoriais. 115 AG galios motoras šimtui „suvalgydavo“ visus 17 litrų degalų. Po metų nuo premjeros tas pats variklis buvo siūlomas su vienu karbiuratoriumi – jis tik 3 AG silpnesnis, bet gerokai ekonomiškesnis.
Automobilis buvo gaminamas iki 1976 metų. Iš viso 31 tūkst. „Audi 100 Coupe S“ nuriedėjo nuo konvejerio Ingolštate. Gamybą teko nutraukti dėl vangaus pirkimo. Dėl ne itin gerų pardavimų teko kelis kartus pabranginti šį automobilį, todėl paskutiniais gamybos metais jo kaina, lyginant su pirmaisiais, buvo visais 30 proc. didesnė.