Pastaraisiais metais iš automobilių gamintojų akiračio nedingsta dyzelino gamybos technologijos. Jie reikalauja tokių degalų, kurie ne tik atitiktų augančius aplinkosaugos reikalavimus, bet ir itin tausotų transporto priemonių variklius ir kitas detales.
Japonijos gamintojų rekomendacijos
Rekomendacijas dyzelinui įtvirtino Japonijos automobilių gamintojų asociacija (angl. – Japan Automobile Manufacturers Association, JAMA), vienijanti tokias kompanijas kaip „Toyota“, „Subaru“, „Nissan“, „Mazda“ ir kt. Rengti šias gaires JAMA ėmėsi sunerimusi dėl Pietryčių Azijos šalyse pasigirdusių siūlymų į rinką tiekti dyzeliną, kurio sudėtyje būtų daugiau kaip 5 proc. vadinamojo pirmos kartos biodyzelino – riebalų rūgščių metilo esterio (RRME).
Oficialioje asociacijos pozicijoje pažymima, kad 5 proc. koncentraciją viršijanti RRME dalis ilgainiui gali pakenkti iš gumos pagamintoms detalėms, esančioms degalų tiekimo sistemoje, o tai gali lemti degalų pratekėjimą. Be to, su dyzelinu sumaišytas RRME gali lemti nuosėdų susidarymą, o šios – neigiamai paveikti degalų tiekimo sistemą, užkimšti filtrus. RRME taip pat kur kas labiau linkęs sugerti drėgmę, nei iš naftos gaminamas dyzelinas. Tad didesnis šio priedo kiekis gali lemti rūgščių susidarymą, o šios – koroziją.
Dėl aukščiau išvardytų priežasčių maksimalų rekomenduojamą kiekį, t. y., 5 proc., viršijančią RRME dalį Japonijos automobilių gamintojai rekomenduoja keisti dyzelinu pagamintu iš biomasės (angl. – biomass-to-liquid, BTL).
Griežčiausi pasaulyje reikalavimai
Dar aukštesnė kartelė degalų kokybei iškelta Pasaulinėje degalų chartijoje (angl. – World Wide Fuel Charter) – gairėse ir rekomendacijose degalų kokybei gerinti. Šį dokumentą sukūrė ir pasirašė didžiausių pasaulyje automobilių gamintojų komitetas – BMW, „Ford“, „Toyota“, „General Motors“ ir kiti. O jo 5 kategorijos degalams nustatytos specifikacijos yra kur kas griežtesnės už įprastus standartus – jos apskritai neleidžia į dyzeliną maišyti RRME.
Tad nieko nuostabaus, jog dyzelinių automobilių instrukcijose dažnai galima rasti įrašą „No biodiesel“. Tai – dar vienas gamintojų įspėjimas, kad jų konstruojamiems automobiliams netinka pirmos kartos biodyzelinas – RRME.
Pagal LST EN 590 standartą, kuris galioja ir Lietuvoje, maksimalus RRME kiekis dyzeline gali būti 7 proc. Jei ši norma viršijama – produktas privalo būti pažymėtas.
Automobilių gamintojų svajonė
Suomijoje dar 2012 m. „Neste“ užpatentavo NEXBTL (angl. – Next Generation Biomass to Liquid) technologiją, skirtą pirmojo ir kol kas vienintelio pasaulyje dyzelino gamybai iš biomasės. NEXBTL dyzelinas turi unikalią molekulinę sandarą – jis gaminamas hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus. O Lietuva tapo pirmąja užsienio rinka, kurioje pradėtas pardavinėti visiems metų laikams skirtas ir ne mažiau 15 proc. NEXBTL turintis dyzelinas (ir neturintis RRME) – „Pro Diesel“.
Cheminė NEXBTL dyzelino sudėtis – tokia pati kaip ir tradicinio dyzelino, todėl jis tinka visiems dyzeliniams varikliams, gali būti būti tradicinio dyzelino sudėtinė dalis. Nėra nustatyta jokių ribų, kiek NEXBTL dyzelino gali būti maišoma į tradicinį dyzeliną.
Pirmos kartos biodyzeliną svarbu sunaudoti per 6 mėnesius nuo pagaminimo datos, siekiant išvengti potencialių produkto kokybės pokyčių bei išvengti bakterijų atsiradimo rizikos, o tai negalioja NEXBTL.
Audrius Miežys yra „Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas
