Nors daugelis didžiausio Baltijos šalyse lenktynių festivalio spalvų ir atspalvių keitėsi, nepakitusi išliko renginio pagrindinė tema, – kai kas linkęs manyti, jog net vedančioji ašis – tai saugus eismas.
Prašalaičiui, bent iš pirmo žvilgsnio, ši mintis gali nuskambėti neįtikinamai, atseit, automobilių sportas menkai tesiderina su saugaus eismo sąvoka...
Tačiau maratoninių lenktynių organizatoriams per du dešimtmečius pavyko įrodyti, jog automobilių sportas – tinkamiausias propaguoti saugų eismą. Ir ne lozungais ar tuščiomis deklaracijomis, o gyvais, įsimenančiais pavyzdžiais.
Skatina varžytis tik specialiose trasose
„Jau pirmosiose, 2000 m. Palangoje surengtose ilgų nuotolių lenktynėse ir jų informacinėje sklaidoje akcentavome, jog lenktyniauti galima tik specialiose, varžyboms paruoštose trasose, stebimose kvalifikuotų trenerių ir specialistų“, – prisimena pagrindinis „Aurum 1006 km lenktynių“ iniciatorius ir rengėjas, „Promo events“ direktorius Darius Jonušis.
Per du dešimtmečius automobilių sporto festivalį Palangoje pamėgo žmonės. Dauguma jų palaipsniui įsisąmonino ir jame deklaruojamas tiesas, o lenktynininkai tapo tikrais saugaus eismo ambasadoriais.
Šiemet jau 15-tą kartą vyks žiūrovų laukiamos ir gausiai lankomos drag‘o (traukos) varžybos, kurias daugelį metų kuruoja Lietuvos kelių policijos tarnyba ir jos vadovas Vytautas Grašys. Jo vadovaujamos tarnybos taurėmis apdovanojami šių lenktynių nugalėtojai ir prizininkai, o pats tarnybos vadovas nuolat skatina visus lenktyniauti tik tam skirtose varžybose ir trasose.
Skiepydami saugaus eismo įgūdžius ilgų nuotolių lenktynių organizatoriai bene daugiausia nuveikė glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei šalies Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Itin didelį poveikį turėjo saugaus eismo priemonių skatinimo kompleksas, kurio dalyviai patys galėjo išbandyti saugos diržų ar automobilio virtimo simuliatorius, įrengtus VĮ „Automagistralė“ specialistų, ir, kaip sakoma, patys savo kailiu pajusti kuo gresia pražūtingas saugos diržų ignoravimas ir kokie jausmai patiriami verčiantis automobiliui.
Eismo pradžiamokslis mažiesiems
Kaip didžiausią dovaną daugelis dabar jau paauglių prisimena Lietuvos automobilių kelių direkcijos kartu su jaunųjų kelininkų klubu „Kelelis“ įrengtą elektromobilių trasą mažiesiems, tapusią tikru pirmuoju saugaus eismo pradžiamoksliu.
Ši trasa – tai sumažintas, gatvės su žiedine sankryža, veikiančiais šviesoforais ir visais būtinais eismo reguliavimo ženklais maketas.
Trasą mažieji galėjo įveikti elektromobiliais nemokamai, o geriausieji jaunieji vairuotojai išsivežė į namus ir pirmąsias pergales menantį puikų prizą – saugaus eismo pradmenų ugdymą skatinančią knygelę „Saugiai į mokyklą, saugiai į namus“.
Būtent lenktynių dienomis Palangoje vaikams sudarytos sąlygos pajusti vairavimo ir kitus su eismu susijusius malonumus paskatino neregėtą nedidelių elektra varomų automobiliukų ir lenktynių jais bumą.
Sportininkus drausmins „trikojai“
Po poros dienų prasidedančiose lenktynėse daugiausia eismo ribojimo bei reguliavimo niuansų teks patirti sportininkams.
„Daugelyje lenktynių zonų, pavyzdžiui „Pitlane“, riedant į kuro papildymo kolonėlę ir kitose, eismas griežtai ribojamas iki 50 ar net 40 km/val., – primena lenktynių sporto komisarų kolegijos pirmininkas Gražvydas Smetonis. – Dėl sekundžių kovojančiam lenktynininkui – tai tarsi mietas į ratus, tačiau taisyklės vienodos visiems ir didžiausia priedermė jų laikytis“.
G. Smetonis neslepia, jog ir tarp sportininkų ne visada pavykdavo išvengti ginčių, atseit, ne mano automobilis buvęs per greitas, ne jį užfiksavęs radaras ir pan.
„Aurum 1006 km lenktynių“ organizatoriai šiemet įsigijo populiariai vadinamų „trikojų“ („PoliScan FM1“), kokie statomi ir gatvėse ir dėl kurių fiksuojamo greičio ginčių nekyla. Jie stovės „karštosiose“ maratoninių lenktynių trasos zonose ir įtakos sąžiningas lenktynes.
Ar šie „trikojai“ pasibaigus „Aurum 1006 km lenktynėms“ iškart bus perkelti į iš didžiausio vasaros kurorto vedančius kelius, organizatoriai kol kas neatskleidžia.
