Tikimasi, kad daugelį rinkiminių programų puošę miestų vystymo tikslai leis išspręsti opiausias gyventojų problemas bei padės jų erdvėms evoliucionuoti kartu su besikeičiančiu gyvenimo ritmu. Visgi ekspertai ragina nepamiršti ir svarbiausio kiekvieno ateities miesto komponento – modernių technologijų.
„Absoliuti dauguma naujai išrinktų politikų žadėjo vystyti vienokius ar kitokius infrastruktūrinius projektus, tvarkyti šaligatvius bei vykdyti įvairias viešųjų paslaugų reformas, tačiau palyginus mažai dėmesio skyrė daiktų internetui (IoT), dirbtiniam intelektui (DI) ir savavaldžiam transportui. Už šių technologijų slepiasi greitesnis susisiekimas, mažesni kamščiai ir net švaresnė aplinka, todėl ateityje jos didele dalimi nulems miestiečių gyvenimo kokybę ir miesto konkurencingumą. Ir svarbiausia, jog tai nėra skyrius iš futurizmo žurnalo – sąlygas mūsų patogumui įdarbinti DI ir į gatves išleisti pirmuosius autobusus be vairuotojų turime jau dabar“, – teigia „Telia“ IoT padalinio vadovas Remigijus Brasius.
Keleivius veš kompiuteris
Pasak pašnekovo, anksčiau tik fantastiniuose filmuose matyti ir ilgai tik griežtai apribotose uždarose trasose bandyti savavaldžiai autobusai jau seniai peržengė įdomaus eksperimento stadiją bei yra tik per žingsnį nuo pirmųjų keleivių įlaipinimo stotelėse. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, jie iki 2025 m. išvažiuos į Ženevos, Oslo ir Kronacho gatves. Vis dėlto dar anksčiau jų laukiama Škotijoje.
Jau gegužės 15 d. Edinburge pradės kursuoti penki kompiuterių ir įvairių jutiklių valdomi autobusai, kurie 23 km ilgio maršrutu kiekvieną savaitę perveš maždaug 10 tūkstančių keleivių. Nors kol kas jų darbą prižiūrės reaguoti pasiruošęs vairuotojas ir keleiviams padedantis autobuso kapitonas, šis pirmasis pasaulyje taip toli pažengęs projektas greičiausiai paspartins panašius procesus ir kitose šalyse.
„Savavaldžių autobusų kūrėjai įsitikinę, kad šios vairuotojo neturinčios viešojo transporto priemonės keleiviams leis mėgautis greitesnėmis, patikimesnėmis bei daug saugesnėmis kelionėmis, kadangi jos padarys galą žmogiškoms klaidoms. Tokiu būdu didinti viešojo transporto patrauklumą įmanoma jau su šiandieninėmis technologijomis, todėl savivaldybėms tereikia imtis iniciatyvos juos pritraukti į mūsų gatves. Tai padaryti galima palengvinus biurokratines kliūtis ir sukūrus palankią teisinę bazę tokio tipo autobusų bandymams bei eksploatacijai“, – pasakoja R. Brasius.
Technologijų eksperto teigimu, Lietuva savavaldžio transporto vystymui palanki ir dėl gerai išplėtotos 5G infrastruktūros. Itin didele sparta ir maža delsa pasižymintis „Telia“ 5G tinklas, kuris bus reikalingas įvairių autonominių autobusų valdymo sprendimų priėmimui, jau vasarą padengs 99 proc. šalies teritorijos, todėl „išlaipinti“ vairuotojus iš autobusų bus galima net mažesniuose šalies miesteliuose.
„Vaistai“ nuo kamščių ir parkavimo vietų trūkumo
Rinkiminės kampanijos metu didžioji dalis kandidatų į didžiųjų miestų merus pasisakė už kovą su eismo spūstimis, pasitelkiant inžinerinius sprendimus ar esamo gatvių tinklo pertvarką. Kita vertus, prie to prisidėti galima ne tik tai ar žmones iš automobilių persodinant į greitai savavaldžiu tapsiantį viešąjį transportą, bet ir panaudojant DI ar IoT sprendimus.
Pavyzdžiui, didelės apimties miesto eismo kamerų vaizdo medžiagą išanalizavus didžiųjų duomenų algoritmais būtų galima nustatyti dėsningumus, kokiu metu ir kokiose gatvėse vyksta spūstys, o kurios ištuštėja. Tokia informacija padėtų iš esmės pertvarkyti šviesoforų veikimo algoritmus, pailginant žalio šviesoforo signalo degimo laiką labiausiai apkrautose gatvėse. Be to, DI algoritmai visa tai galėtų atlikti realiu laiku, reaguodami nuolat besikeičiančią eismo situaciją – įvykus avarijai vienoje gatvėje, aplinkinėse sankryžose eismas automatiškai būtų sureguliuojamas taip, kad aplinkinėse sankryžose susidarytų kaip įmanoma mažesnės spūstys.
„Prie pastarųjų mažinimo galėtų prisidėti ir išmani parkavimo sistema. Neseniai Lietuvoje pradėjusi veikti LPWA šeimos NB-IoT duomenų perdavimo technologiją leidžia stovėjimo vietų užimtumo jutiklius montuoti net požeminėse aikštelėse ar po grindiniu. Jie realiu laiku leistų matyti užimtas vietas bei programėlėje rezervuoti laisvas. Taip nebereikėtų gaišti laiko ir apkrauti gatvių visą amžinybę sukant ratus ir ieškant, kur pasistatyti automobilį“, – naujųjų ryšio technologijų galimybes vardina „Telia“ atstovas.
Šiukšliadėžių skaitmenizacija
Dar viena problema, su kuria susiduria miestai – didėjantis šiukšlių kiekis. Nepaisant to, kad ją bandoma spręsti rūšiavimu ir perdirbimu, atliekų srautai miestuose tik auga. Tai ypač pastebima miegamuosiuose rajonuose nuolat matant perpildytus konteinerius.
„Oslas ir kiti Europos miestai su šiuo iššūkiu kovoja privačiose ir viešose šiukšliadėžėse įmontuodami nedidelius ultragarsinius jutiklius. Naudodami energetiškai efektyvią NB-IoT ar kitą LPWA šeimos ryšio technologiją, jie be išorinio elektros šaltinio gali keletą metų nuolat perduoti informaciją apie konteinerių pripildymo lygį ir tokiu būdu padėti DI algoritmui parinkti optimaliausią šiukšlių išvežimo grafiką. Taip išvengiama šiukšliadėžių perpildymo ir taupomi jų ištuštinimo kaštai. Atliekų kiekio informacija taip pat pasiekiama ir miesto gyventojams, kas prisideda prie jų sąmoningumo didinimo ir mažesnio vartojimo skatinimo“, – dar vieną praktišką technologijų panaudojimo pavyzdį pateikia R. Brasius.
„Telia“ IoT padalinio vadovo teigimu norint įdiegti visas šias inovacijas dar reikia laiko, visgi nemažai daiktų interneto sprendimų jau yra aktyviai naudojama. Tiek verslai, tiek valstybinės organizacijos yra įsidiegusios transporto stebėjimo sistemas, kurios nustato itin tikslų maršrutą, formuoja kelionių ataskaitas, vertina transporto priemonės eksploatavimą bei primena apie reikalingą techninį aptarnavimą. Be to jau galima naudoti ir automatizuotas kuro ataskaitas, kurios yra tiesiogiai susietos su degalinių mokėjimų sistema ir taip ne tik sutaupo nemažai laiko įmonės buhalterijai, bet ir padeda dirbti tvariau.
