2016 metų pavasarį surengtas projektas, kai į Europos Parlamentui pirmininkaujančius Nyderlandus, Roterdamo miestą iš kelių skirtingų šalių atvyko sunkvežimių kolonos. Vilkikai su puspriekabėmis (Švedijos teritorijoje išbandyta net megatreilerių junginiai) važiavo automatiškai sekdami kolonų vedlius, kuriuos valdė vairuotojai: visuose kituose vilkikuose sėdėję vairuotojai tik stebėjo proceso eigą.
Važiuodami kolonomis, jie siekė mažesnių degalų sąnaudų, kurias leidžia pasiekti centralizuotai valdomas visų sunkvežimių greitėjimas ir lėtėjimas bei pirmojo sunkvežimio aerodinaminis „šešėlis“, susidarantis, kai automatiškai palaikomas nedidelis atstumas tarp sunkvežimių.
Automatinės valdymo sistemos – jau keliuose
Šis projektas gali atrodyti kaip mažai su realybe turintis kliedesys, tačiau automatinės sunkvežimių valdymo sistemos jau seniai naudojamos mūsų keliuose.
Pavyzdžiui, nuo 2013 metų lapkričio į visus naujus modelius, o nuo 2015 metų lapkričio – jau ir į visas naujas transporto priemones (tiksliau – į EK nurodytų kategorijų – įvairių N2, M2, M3 porūšių naujus sunkvežimius, autobusus) privalomai montuojama automatinė avarinio stabdymo sistema ir perspėjimo apie išvažiavimo iš eismo juostos sistema. Ši įranga yra jau veikiantys automatinio valdymo sistemos fragmentai. Prie jų pridėkite pastovaus greičio palaikymo sistemą („autopilotą“), su radaro arba kameros pagalba išlaikančią nustatytą atstumą iki priekyje važiuojančio sunkvežimio – ir turime automatiškai važiuojantį ir prieš kliūtį sustojantį sunkvežimį, kurį tereikia vairuoti.
Galima priminti dar vieną, rinkoje jau siūlomą automatinio valdymo sistemos elementą – į navigacijos sistemos duomenis (posūkius ir reljefą) atsižvelgianti pastovaus greičio palaikymo sistema, pagal kelio ypatumus koreguojanti variklių ir automatinių transmisijų veikimą.
Robotų armijos logistikos centruose
Realiam darbui automatinio vairavimo sistemos naudojamos jau daugiau, nei dešimtmetį. Pavyzdžiui, Švedijoje, Gioteburge esančiame „Volvo“ sunkvežimių gamyklos sandėlyje jau prieš dvidešimtmetį važinėjo automatiniai, konvejeriui komponentus pristatantys vežimėliai. Greitai tarp stelažų nardantys robotai nesunkiai užfiksuodavo kelyje pasitaikančias kliūtis, išvengdami susidūrimų.
Dabar krovininių robotų įdarbinimas logistikos centruose pasiekė visai kitą lygį. Pavyzdžiui, vien „Amazon“ logistikos centruose dirba 30 000 automatiškai krovinius paskirstančių robotų. Ir ši armija vis didėja!
Šiuose robotuose naudojamos technologijos yra savavaldžių automobilių, o taip pat – ir sunkvežimių valdymo technologijų pritaikymo poligonas.
Neseniai rašėme apie pirmuosius bandymus savavaldėms transporto priemonėms patikėti realius uždavinius: maršrutiniai autobusai be vairuotojų jau važinėja Suomijoje, Helsinkyje, Dubajuje ir Prancūzijoje, Lione.
Šį rudenį „Volvo“ paskelbė pradedanti savavaldžio kasyklų savivarčio FMX bandymus realiomis sąlygomis. Per artimiausius metus Švedijoje esančioje šachtoje dirbs jau trys robotų vairuojami savivarčiai.
Visi automobilių ir sunkiojo transporto gamintojai, taip pat – tokie verslo gigantai, kaip „Google“, „Apple“, „Intel“ investuoja milžiniškas sumas į automatinio valdymo sistemų kūrimą, todėl rezultatai gali pasirodyti daug greičiau, nei mes spėsime susitaikyti su šia naujove.
Netgi Lietuvoje jau šiandien galima įsigyti lengvųjų automobilių, galinčių visiškai automatiniu režimu nuvažiuoti iš Vilniaus į Klaipėdą.
2025 m. kas trečias bus su automatiniu valdymu?
Autoritetinga, pasaulinė verslo konsultacijos kompanija „McKinsey“ prognozuoja, kad po 9 metų, 2025-aisiais, pasaulinė 6 tonų bendrąją masę viršijančių sunkvežimių rinka padidės nuo dabartinių 150 milijardų eurų iki 240 milijardų eurų. Ir šį augimą paskatins būtent tokios naujos technologijos, kaip automatinės valdymo sistemos.
Prognozuojama, kad 2025 metais kas trečias sunkvežimis Europoje galės magistralėmis važiuoti be vairuotojo įsikišimo. Kad toks planas yra visiškai realistinis, patvirtina ir lengvųjų automobilių gamintojų pareiškimai. Pavyzdžiui, „Renault-Nissan“ aljansas ketina jau 2020 metais pradėti prekybą masiniais modeliais su automatinio valdymo sistemomis.
Vairuotojai bus reikalingi
Kol kas didžiausias automatinių valdymo sistemų plėtros stabdis yra faktas, kad tai bus padidinto pavojingumo objektas, važiuojantis viešais keliais. Todėl pirmuosius realius bandymus stengiamasi atlikti nesudėtinguose, uždaruose maršrutuose arba kalnakasių šachtoje.
Pirmieji atvejai, kai žuvo „autopilotu“ važiavę „Tesla“ elektromobilių vairuotojai, turi sukurti pirmąją teisinę praktiką, nustatant atsakomybę už sukeltus eismo įvykius.
Nekyla abejonių, kad laikui bėgant, tiek technologijos, tiek jų taikymą reglamentuojanti teisinė bazė plėtosis nuo kalno riedančios sniego gniūžtės principu. Ir mes daug greičiau, nei dabar galime įsivaizduoti, važiuosime robotų vairuojamomis transporto priemonėmis.
Tiesa, šiandien kuriamos technologijos nekelia abejonių dėl to, kad vairuotojai ir toliau bus reikalingi. Mažų mažiausiai – jie turės sėdėti kabinoje ir perimti valdymą, kai sąlygos automatinei sistemai pasidarys pernelyg sudėtingos.
