„Visų pirma, naudojant valymo priemones, svarbu būti užsimovus apsaugines pirštines ir vadovautis ant etiketės nurodytomis instrukcijomis. Turėkite omeny, kad darbuojatės su chemikalais, ir tai daryti reikėtų atsakingai. Mūsų oda turi ploną apsauginį sluoksnį, kuris tarsi skafandras saugo nuo žalingo aplinkos poveikio. Neatsakingai naudodami valymo priemones, šį sluoksnį nuplauname, o pilnai jam atsistatyti užtrunka iki dviejų parų“, – atkreipia dėmesį Ž. Dumčiuvienė.
Technologė pastebi, kad karštuoju metų laiku laisvalaikį leidžiant prie vandens telkinių, dažnas nepraleidžia progos gamtoje nusiplauti ir savo automobilį, nors tai daryti yra draudžiama. Plaunant automobilį ne tam skirtoje vietoje, ne tik gresia baudos, bet ir kyla pavojus gamtai – nuplauti chemikalai susigeria į žemės gruntą ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius.
Ž. Dumčiuvienės teigimu, renkantis automobilio priežiūros priemones, svarbiausia yra jas naudoti pagal paskirtį.
„Valikliai skiriasi savo sudedamosiomis medžiagomis, todėl yra tinkami skirtingoms funkcijoms. Naudodami priemones tinkamai, išvengsite galimų nuostolių – pažeisto dažų sluoksnio ar nuosėdų ant automobilio, o jo paviršiai ilgiau išliks blizgantys“, – sako technologė.
Specialistė išskiria vieną dažniausiai pasitaikančių atvejų – langų skysčio pakeitimą indų plovikliu. Technologė pažymi, kad sezoniniai langų skysčiai yra specialiai sukomplektuoti taip, kad efektyviai kovotų su šio sezono nešvarumais – vasarą su dulkėmis, vabzdžiais ir žiedadulkėmis. Pakeitus langų skystį indų plovikliu, rizikuojama ne tik sistemos gedimais, tačiau ir saugumu – ploviklių sudėtyje yra daug skirtingų medžiagų, kurios nusėda ant priekinio stiklo ir sudaro matinę plėvelę bei blogina matomumą.
Naudojant koncentruotą stiklų ploviklį, jį skiesti patartina tik distiliuotu vandeniu
„Indų ploviklio funkcija yra tirpinti ir plauti riebalus, tačiau jų sudėtyje esančios aktyvios medžiagos nenuplaus vasaros kelio purvų – naftos teršalų, vabzdžių liekanų ar žiedadulkių. Naudojantys indų ploviklį, atskiedžia jį vandeniu iš čiaupo, o šis dažniausiai yra kietas, taigi turi kalcio, magnio, kitų laisvų jonų. Tokiame mišinyje po tam tikro laiko vyksta jonų mainų reakcijos – išsiskiria nuosėdos, kurios padengia stiklą, ima kauptis bakelyje, o ilgainiui gali užkimšti purkštukus ar sugadinti siurbliuką“, – teigia Ž. Dumčiuvienė.
Technologė taip pat pažymi, kad reakcijos įvyksta veikiant atitinkamai temperatūrai ir ne iškart, todėl iškart sumaišius indų ploviklį su vandeniu, nuosėdos nebus matomos. Ji pažymi ne tik produktų naudojimą pagal paskirtį, bet ir pataria rinktis kokybiškus gaminius.
Pasak jos, nekokybiškas langų skystis gali būti viena priežasčių, kodėl „cypia“ valytuvai. Naudojant koncentruotą stiklų ploviklį, jį skiesti patartina distiliuotu vandeniu. Tokiu atveju išvengiama druskų nuosėdų ant stiklo.
Vairuotojams, savarankiškai keičiantiems aušinimo skystį, Ž. Dumčiuvienė pataria atsakingai tvarkytis su jo likučiais. Net 52 proc. šių skysčių sudėties gali sudaryti etilenglikolis, kuris yra itin pavojingas jį prarijus ir gali pakenkti sveikatai, patekęs į organizmą per odą ar jo įkvėpus.
„Salsvas kvapas ir skonis labai traukia gyvūnus ir vaikus, todėl šių skysčių negalima palikti ar išpilti bet kur. Juos laikyti reikėtų gerai vėdinamoje, saugioje, gyvūnams ir vaikams nepasiekiamoje vietoje, toliau nuo šildymo sistemų –aušinimo skysčiui įšilus, jis išsiskiria nuodingus garus“, – pažymi technologė.
