Tokiu atveju kenčia ne tik ukrainiečiai, bet ir Lietuvos draudimo įmonės, turinčios padengti nuostolius. Šie automobiliai dažniau tampa ir vagių grobiu, papildomų rūpesčių kelia jie ir policijai, nes tampa sudėtinga išieškoti baudas iš KET pažeidėjų.
Daugėja pirkėjų iš Ukrainos: jie vadinami automobilių parko sanitarais
„Pirkėjų iš Rusijos ar Baltarusijos kone nebeliko. Dabar labai aktyviai automobilius perka ukrainiečiai. Lietuvoje yra įmonės, kurios registruoja. Taigi automobiliai išvažiuoja į Ukrainą važinėti su lietuviška registracija. Nežinau, kiek tai tęsis, bet tokia pirkimo forma šiuo metu labai aktyvi. Įvedus bevizį režimą, ukrainiečių daugėja“, – sakė Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis.
Pasak V.Naujanio, ukrainiečiai yra savotiški Lietuvos automobilių parko sanitarai – jie išveža mūsų šalyje nebeperkamus labai seno modelio ir pigius automobilius: „Bet, kadangi jie registruoti Lietuvoje ir nežinia, kaip toliau elgsis Ukraina, neaišku, ar ilgai ukrainiečiai dar galės jais važinėti, stengiamasi pirkti kaip galima pigesnius automobilius. Be to, ir lietuviai stengiasi pirkti kuo pigiau, ir ukrainiečiai, jei turi mažiau pinigų.“
„Regitros“ atstovas Marius Navickas sako, kad sistema, kai automobilis registruojamas Lietuvoje, bet išvežamas į Ukrainą, turės tam tikrų teisinių pasekmių: „Visi pastebime, kad brangsta draudimas. Niekas neatmestų nuomonės dėl užsienyje sugadintų automobilių – Ukrainoje važinėjama ne su ukrainietiškais, o lietuviškais numeriais, siekiant išvengti mokesčių. Taip visiems užkraunama atsakomybės našta.“
Ukrainiečiai tokiems automobiliams turi net atskirą pavadinimą – „bliachi“ (Бляха – skardinė bevertė lentelė, „blėka“).
Susirūpino ir Lietuvos muitinė
Ukrainos pareigūnams paskelbus, kad Lietuvos muitinė pradėjo tyrimą dėl automobilių su lietuviškai numeriais įvežimo į Ukrainą teisėtumo, Muitinės departamentas teigia, jog paklausimų iš Ukrainos sulaukia nuolat ir stebi situaciją.
Ukrainiečiai tokiems automobiliams turi net atskirą pavadinimą – „bliachi“.
Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Šarūnas Ramanauskas sako, kad problema aptarta ir su praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusiais kolegomis iš Ukrainos.
„Tyrimai vyksta nuolatos. Tokių paklausimų būna 1–2 per savaitę. Atsakymai išsiunčiami į Ukrainą, jų pagrindu priimami sprendimai dėl transporto priemonės dalyvavimo eisme Ukrainoje teisėtumo. Mes reiškinį stebime, problema yra Ukrainoje ir įvardyta pačių ukrainiečių: transporto priemonės su lietuviškais numeriais yra eksploatuojamos Ukrainoje jų neregistruojant“, – BNS teigė Š. Ramanauskas.
Kaip lietuviški automobiliai atsiduria Ukrainoje
Automobiliai registruojami Lietuvos įmonių vardu, o vėliau gabenami į Ukrainą, taip išvengiant mokesčių šaliai. Š.Ramanausko teigimu, Ukrainos pareigūnams prieinama informacija, kuria remdamiesi jie gali nustatyti, ar automobilis įvežtas teisėtai, kitu atveju reikalauti sumokėti mokesčius.
„Mes galime pasakyti, kad tos įmonės veikla turi fiktyvios veiklos požymių. Pavyzdžiui įmonė, kurios vardu registruotas automobilis, Lietuvoje jokių mokesčių nemoka, jokių samdomų darbuotojų neturi, yra tik direktorius – Ukrainos pilietis. To kolegoms (Ukrainos pareigūnams – BNS) turėtų pakakti, kad jie tokią transporto priemonę sustabdę ar kelyje, ar bandant įvežti į Ukrainą, pasakytų, kad tai yra neteisėta ir prašytų sumokėti mokesčius“, – aiškino Š. Ramanauskas.
Anot jo, Ukrainoje gali būti šimtai tūkstančių automobilių iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių. Ukrainos valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad šalyje važinėja 59 tūkst. automobilių su lietuviškais numeriais, iš jų 44,6 tūkst. įvežta laikinai.
Siūlo naudotis „Regitros“ baze
Siekiant mažinti šį srautą, Lietuva Ukrainai rekomenduoja naudotis „Regitros“ duomenų baze, kuri rodo, ar automobilis tebėra registruotas Lietuvoje. Be to, esama ir kitų būdų patikrinti automobilių teisėtumą.
„Jie turėtų patikrinti tris faktus: ar transporto priemonė registruota Lietuvoje. Tai jie gali padaryti per „Regitros“ duomenų bazę. Antra, ar nebuvo šitai įmonei įformintos muitinės procedūros kaip eksporto, ar ji nebuvo parduota kaip eksportuojama transporto priemonė – šią informaciją teikiame tik mes, muitinė. Ir trečia, ar tos įmonės ukrainiečio savininko vardu jam yra išduotas leidimas dirbti Lietuvoje. Tai yra trys veiksniai, pagal kuriuos galima pasakyti, kad ta veikla yra negalima“, – kalbėjo Š.Ramanauskas.
Ukrainos valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2015–2017 metais į šalį iš užsienio įvežta apie 1 mln. 750 tūkst. automobilių. Didžioji dalis jų pateko kaip laikinos, likusios – kaip tranzitinės. Apie 64 tūkst. šių mašinų liko Ukrainoje.
Ukrainiečių pareigūnai nuo 2015 metų pradžios iki šių metų rugsėjo surašė per 30 tūkst. muitinės taisyklių pažeidimo protokolų – už tranzito ar laikinojo įvežimo terminų nesilaikymą pažeidėjams skirta daugiau kaip 206 mln. grivinų (beveik 6,7 mln. eurų) baudų.
