Laurynas Boguševičius yra lektorius, tinklaraščio „Deals on Wheels LT“ autorius.
Ilgą laiką net paskolas dideliems pirkiniams, kaip automobilis ar būstas, tautiečiai rinkdavosi pagal savo banką, likdavo ištikimi, nenorėdavo papildomos sąskaitos. Taip buvo tik Lietuvoje: kažką lizinguojantis žmogus privalėdavo atsidaryti sąskaitą tame pačiame banke, iš kurio imama paskola/lizingas. Kodėl? Kam? Žodžiu, jokios logikos.
Populiarėjant autolizingui ir vis daugiau naujų automobilių išriedant į gatves, paskolų(lizingo) rinka ėmė tapti lankstesnė, nebereikia atsidaryti sąskaitos – galima tiesiog atlikti pavedimą.
Bet, dėl Dievo meilės! Nors turime vieną greičiausių internetų pasaulyje, mes vis dar akmens amžiuje, vertinant automobilių pardavimo sektorių!
Dėl neaiškių niuansų Lietuvoje savo veiklos nevykdo „Nissan Finance“, „Toyota Finance“, BMW, „Audi“ ir kitų didžiųjų prekės ženklų atskiros finansinės institucijos, kurios skolina klientams pinigus, kad šių automobilių įsigijimo procesas būtų kuo paprastesnis.
Lietuvoje jie priversti slėptis po skandinaviškų bankų vėliavomis. Štai pavyzdžiui „Toyota“ lizingas yra niekas kitas, kaip DNB (dabartinis „Luminor“) lizingas. Taigi naudotis pačių koncernų įsteigtomis finansinėmis institucijomis negalime ir esame priversti kliautis vien tik skandinaviškų bankų „pagalba“.
Sąlygų palyginimas
Taigi palyginkime visas Lietuvoje siūlomas finansavimo sąlygas.
Kad viskas būtų garbinga, nekeiskime standartinių palūkanų, kurias nurodo bankas. Veskime tokią pačią informaciją į skaičiuoklę ir tuomet žiūrėkime, kokias mėnesines įmokas gauname.
Pradžiai automobilio pirkimo informacija jums: naujas automobilis už 20 000 Eur, kurio likutinę vertę rašėme standartinę 30 proc., o pradinį įnašą – 10 proc.
Žemiau pateikiame kiekvieno banko siūlomą palūkanų normą ir mėnesinę įmoką skaičiuojant penkerių metų terminui.
SEB siūlomos palūkanos – 3.9 proc. Mėnesio įmoka – 239 Eur, plius administravimo mokestis – 200 Eur. Mano galva, mokestis visiškai nesuprantamas ir nelogiškas. Norėdamas tapti klientu ir uždirbti bankui pinigus, mokėdamas jiems palūkanas, dar ir už tai turi susimokėti. Vakarų Europa jau išgyvendino šitą nesusipratimą, tikiuosi kada nors ir mes pasieksime tokį stebuklą.
„Swedbank“ – 3 proc. palūkanų, įmoka – 234 Eur. Ir vėl sutarties administravimo mokestis – 200 Eur.
„Unicredit“ – 2,5 proc. palūkanų, įmoka – 225 Eur. Ir vėl sutarties administravimo mokestis – 200 Eur.
„Luminor“ – 3,5 proc. palūkanų, įmoka – 236 Eur. Sutarties administravimo mokestis – 150 Eur.
Nebijokite derėtis
Taigi, kaip matote, bankai siūlo ganėtinai aukštas palūkanas. Klausimas: o ar tai yra derybų klausimas? Taip, tikrai taip. Iš praktikos žinome, kad gerai pasiderėjus, galime pasiekti susitarimą ir žemiau 2 proc. ribos. Tiesiog reikia žinoti, kuriuos „mygtukus“ paspausti.
Kokie tie mygtukai? Konkrečiau – mygtukas. Bankams praradus klientų kontrolę, kai klientai būdavo priversti rinktis jų banką dėl darbdavių reikalavimų. Rinka privertė būti lankstesniais. Taigi klientai rinkoje po truputėlį tampa vertybe. Vertybe dėl kurios reikia stengtis.
Daugelio bankų konsultantai tikrai nueina „extra mile“ papildomą žingsnį, kad tik klientas pasirinktų juos: konsultuojasi su vadovais, siūlo nuolaidas draudimui (apie tai parašysime kitą kartą), nemokamas sutartis.
Taigi, jei atidžiai atliksite „namų darbus“ ir pasikalbėsite su visais rinkos dalyviais, turėsite pakankamai svertų susitarti dėl geresnių sąlygų.
Ar svarbi likutinė vertė
Dar vienas svarbus aspektas kalbant apie mėnesio įmoką – likutinė vertė. Dėl rinkos situacijos, kurioje karaliauja „Toyota“, „Volkswagen“ ir „Škoda“, o naudotų automobilių segmente BMW, „Audi“, „Mercedes-Benz“, bankai tampa lankstesni. Nes bankas geriau už bet kurią kitą organizaciją matuoja rizikas.
Taigi sugrįžtantys bankui automobiliai po trejų, penkerių metų – rizika. Jį realizuoti greitai galima tik tuo atveju, jeigu išlaikoma konkurencinga kaina. O ją lemia likutinė automobilio vertė. Todėl dažnu atveju išvardintų prekės ženklų modeliams likutinė vertė yra pakeliama, nes juos realizuoti naudotų automobilių rinkoje yra kur kas lengviau. O ne tokių populiarių, pvz. „Isuzu“, „Dacia“ ir pan., likutinė vertė kartais sumažinama dėl iššūkių vėliau juos realizuoti.
Kuris bankas lanksčiausias?
Na ir pagaliau svarbiausia dalis, kuris gi bankas yra pats lanksčiausias? Tai – subjektyvu. Bet mano atveju, apibendrinus derybų su visais bankais rezultatą, galiu teigti, kad tai – „Swedbank“.
Nes vadybininkas ne tik darė viską ką galėjo mažindamas palūkanas, atsisakė sutarties administravimo mokesčio, pasiūlė viską padaryti internetu, taip taupant laiką. Pasiteiravimo skambutis ar viskas tvarkoje gal turiu papildomų klausimų – klientų aptarnavimas, gera kaina, bei lankstumas. Koreliacija su kuria sunku konkuruoti.
Na, o apie klientų aptarnavimą ir kitus dalykus parašysime išsamiai birželio mėnesį.
