Jūsų dėmesiui – keli profesionalo, visureigių vairavimo instruktoriaus Audriaus Sutkaus patarimai, kaip elgtis po lietaus miesto gatvėse susidariusių laikinų potvynių metu.
Bekelės eksperto teigimu, automobilio pravažumas vandeniu priklauso nuo trijų dalykų: vandens sankaupos gylio, automobilio svorio (kuo jis sunkesnis, tuo giliau gali važiuoti) ir variklio oro paėmimo angos padėties.
Įsigijusiems visureigį, būtina pasidomėti apie automobilio galimybes. Kiekvienas visureigių gamintojas nurodo vandens lygį, kurį gali įveikti jų gaminamas modelis. Riba gali būti labai įvairi: 40, 50, 70 ar – „Discovery“ atveju – 90 centimetrų vandens sankaupos gylis.
Be to, būtina žinoti, kurioje automobilio vietoje įmontuoti valdymo blokai ir kompiuteriai. Dažniausiai visureigių gamintojai šiuos aksesuarus pakelia aukščiau, kad jie nebūtų užpilti vandeniu. Mat, sušlapus laidams ir dingus kontaktui, jėgainė gali užgesti tiesiog viduryje balos.
Jei važiuodami per balą matote, kad ji gilėja, ir nusprendžiate sustoti, turite žinoti, kad stovėti vandenyje nepatariama. Geriausia būtų įjungti atbulinę eigą, išvažiuoti iš vandens ir ieškoti kito kelio
Labai svarbu išsiaiškinti, kur yra įmontuota variklio oro paėmimo anga. Dažniausiai ji montuojama automobilio sparne. Važiuojant per gilią balą, reiktų stebėti vandens lygį ir neviršyti šios ribos. Keliautojai bekele variklio oro paėmimo angai įmontuoja specialų vamzdį-kaminą, pro kurį ir imamas oras.
Užpylus variklio oro paėmimo angą vandeniu, automobilis gauna hidrosmūgį. Finalas – jį teks taisyti. Lengvojo automobilio agregatas gali gauti hidrosmūgį vos aptaškius oro paėmimo angą, nes ši anga yra montuojama priekyje, netoli radiatoriaus, ir neturi apsaugos nuo vandens.
„Jei važiuodami per balą matote, kad ji gilėja, ir nusprendžiate sustoti, turite žinoti, kad stovėti vandenyje nepatariama. Geriausia būtų įjungti atbulinę eigą, išvažiuoti iš vandens ir ieškoti kito kelio. Stovint vandens sankaupoje, vanduo veržiasi į priekinę, galinę ašis, reduktorius, o jeigu nespaudi pakankamai akceleratoriaus pedalo, per dujų išmetimo vamzdį variklis gali įtraukti vandens“, – teigia keliautojas bekele.
Kam jau yra tekę važiuoti per vandenį, greičiausiai pastebėjo, kad vanduo sukuria pasipriešinimą, stumia automobilį atgal, ypač – jei jis yra sraunus. Jei visureigio vairuotojas yra patyręs ir važiavęs per brastas, moka pasirinkti padėtį, kaip į sraunų vandenį įvažiuoti ir kaip iš jo išvažiuoti, kad automobilio nenuneštų srovė.
„Automobilis yra tarsi sunkus, metalinis oro balionas. Kol ratai dar siekia dugną, transporto priemonė važiuoja, o kai gylis didesnis, sandarus automobilis pradeda plaukti“, – sako A.Sutkus.
Važiuojant per vandenį, ekspertas pataria pasirinkti mechaninį valdymą, naudoti pirmą bėgių laipsnį, laikytis didesnių variklio apsukų: įvertinamas gylis, važiuojama nesustojant, neskubant, žemesne pavara ir didesnėmis variklio apsukomis.
Lengvuoju automobiliu „bristi“ į gilų vandenį ekspertas nepataria net jei automobilis turi keturis varančiuosius ratus. Nebent automobilio kelyje pasitaikytų nedidelės 5–6 metrų skersmens vandens balos. Jas A.Sutkus pataria pervažiuoti vienu ypu, nesustojant, tada dažniausiai nieko nenutinka.
