„Šiandien švarus ir spindintis automobilis – tarsi vairuotojo vizitinė kortelė. Jei rengiamės švariais drabužiais, natūralu, kad ir automobilio švarai norime skirti daugiau dėmesio. Į gatves išrieda vis daugiau naujesnių, brangesnių automobilių, jie reikalauja priežiūros, vairuotojai stengiasi maksimaliai išsaugoti jų ilgaamžiškumą“, – sako „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų tinklo vadovas Algirdas Plečkaitis
Pasak jo, vienas tokių būdų – reguliarus automobilio plovimas ir jo vaškavimas. Vaškas padeda ne tik apsaugoti transporto priemonę nuo įvairių įbrėžimų, atmosferos poveikio, ultravioletinių spindulių, druskų ir purvo, bet ir pagyvina automobilio spalvą, suteikia blizgesio. Tokios priežiūros reikalauja absoliučiai visi automobiliai nepriklausomai nuo jų amžiaus, prekės ženklo, spalvos.
„Vaškas – tai klasikinė automobilio apsaugos priemonė, išpopuliarėjusi JAV dar 1940–1950 metais. Nuo tų laikų svajonių automobilis buvo tas, kuris gražus, blizgantis, spindintis – toks požiūris išliko iki šių dienų, iki šių dienų automobiliai yra vaškuojami“, – sakė A. Plečkaitis.
Eksperto teigimu, reguliariai vaškuojant automobilį galima ne tik pagerinti jo estetinę išvaizdą, bet ir apsaugoti jį nuo defektų, gedimų, įvairių remonto darbų. Vaškavimas – tarsi prevencinė priemonė, apie kurią turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas. Kaip tą padaryti?
Vaškavimo būdai – kiekvieno poreikiams
Pasak A.Plečkaičio, kaip dažnai teks automobilį vaškuoti, lemia ir nuo pats vaškas, priklausomai nuo jo konsistencijos, kilmės, skiriasi ir poveikio laikas.
Bene populiariausias vairuotojų pasirinkimas – natūralus skystasis vaškas. Jis įprastai naudojamas kiekvieno apsilankymo plovykloje metu: kruopščiai nuplovus automobilį kėbulas padengiamas vašku, tuomet šis nusausinamas. Tokio vaškavimo privalumai – greitas efektas ir nedidelė kaina, tačiau siekiant ilgalaikio rezultato, atvykti į plovyklą teks dažniau – kas savaitę, dvi.
„Pagrindinė skystojo vaško funkcija – sumažinti trintį tarp automobilio kėbulo ir su juo besiliečiančių paviršių, jį naudojame tam, kad sausinant nepažeistume dažų. Skystojo vaško veiksmingumas išsaugomas iki kito plovimo, vaško sluoksnis palaipsniui plonėja, kol galiausiai suyra“, – pasakojo pašnekovas.
Kiek kitaip veikia klasikinis kietasis, arba kitaip – karnaubos vaškas, tai natūralus augalinis vaškas, kuris ne tik turi didesnę apsauginę funkciją, bet ir reikalauja kruopštesnės automobilio priežiūros.
„Karnaubos vaškas įtrinamas rankomis. Pagal gamintojo nurodymus, jis tarnauja iki pusės metų, tačiau įvertinus oro sąlygas Lietuvoje – drėgmę, UV, druskų ir kitų teršalų keliuose kiekį, toks būdas efektyviausias išlieka vidutiniškai 3 mėnesius“, – sakė A.Plečkaitis.
Dar viena kategorija – sintetiniai vaškai. Pasak specialisto, tai – rinkos naujiena, aukštos kokybės polimerinis vaškas, kuris savo savybes išlaiko mažiausiai 6 mėnesius taip kėbului suteikdamas tiek apsauginę funkciją, tiek nepriekaištingą estetinį vaizdą.
Siekiantiems išskirtinio rezultato, pašnekovas siūlo pagalvoti ir apie pačias moderniausias dangas – keramikos, silicio keramikos, kvarco. Jos brangesnės, naudojamos tik ant poliruoto automobilio, tačiau turi ilgalaikį efektą – spindesys ir apsauga nuo įvairiausių įbrėžimų išlieka net iki 2 metų.
Didesnė apsauga užtikrina ilgaamžiškumą
Pasak A.Plečkaičio, vieno tinkamiausio būdo, kaip vaškuoti automobilį, nėra, tai – individualus pasirinkimas. Tačiau svarbiausia – nuolatinė priežiūra ir reguliarus švaros palaikymas.
„Populiaru rinktis paprastesnę paslaugą ir atlikti ją dažniau, nors ekonomiškiau būtų kartą per metus ar dvejus atnaujinti automobilį iš pagrindų: jį nupoliruoti, padengti apsauginėmis priemonėmis“, – kalbėjo pašnekovas.
Pastarasis sprendimas esą ir patogus, ir suteikiantis maksimalią apsaugą, o taip pat numetantis kasdienę papildomų rūpesčių naštą. Net jei dėl kokių nors priežasčių automobilį tektų taisyti, apsaugine danga galima atskirai padengti blizgesį praradusias dalis.
„Trumpesnio poveikio skystas vaškas negali prilygti ilgalaikėms investicijoms, tačiau visuomet šiuos būdus galima tarpusavyje derinti – atlikus ilgalaikį vaškavimą reguliariai atnaujinti jį ir skystu vašku. Vaškuojant posakis „sviestas sviestuotas“ negalioja – kuo didesnę apsaugą automobilis turi, tuo geriau“, – sako A.Plečkaitis.
Gerai išvaškuoto automobilio požymiai
Tačiau kaip žinoti, kada automobilis tinkamai apsaugotas, o kada jau reiktų paslaugą atnaujinti? Ar tik dingęs blizgesys išduoda apie vaškavimo poreikį? A.Plečkaitis išduoda svarbiausius požymius, kaip patiems pastebėti, kada laikas riedėti į plovyklą ar švaros centrus.
„Plika akimi atrodo, kad automobilio kėbulo paviršius yra visiškai lygus, tačiau jei pažiūrėtume pro mikroskopą, matytume daug įvairių duobelių. Kai purvas prilimpa prie kėbulo, jis ima kauptis jose, o jei automobilį vaškuojame, ertmės yra užpildomos ir purvui nebėra kaip prikibti. Vaškas tarsi užkonservuoja dažų poras ir neleidžia jose kauptis purvui“, – paaiškino A.Plečkaitis.
Pasak jo, nuo gerai išvaškuoto kėbulo purvas turėtų nuslysti tarsi vanduo nuo žąsies plunksnų. Kitaip tariant, drėgmė, patekusi ant automobilio paviršiaus, jo nesudrėkina, o virsta lašeliais ir tiesiog nuteka žemyn.
Atidžiau įvertinti situaciją padės ir paprastas testas – tereikia uždėti ant automobilio kėbulo lengvą šluostę: nuo vaškuoto automobilio ji greičiausiai nuslys, ant nevaškuoto tvirtai laikysis. Lygiai taip nevaškuoto automobilio kimba ir purvas, dėl to automobilis palaipsniui praranda blizgesį.
„Iš esmės automobilis galėtų funkcionuoti ir be vaško, be jokios apsaugos, tačiau klausimas – kiek ilgai? Be vaško jis važiuos, tačiau ar džiugins? Jo spalva taps matinė, jis nebeblizgės, praras ryškumą, išryškės įvairūs įbrėžimai. Nevaškuotas automobilis ims greičiau purvintis, jį teks dažniau plauti, o to nedarant padidės korozijos rizika, gali atsirasti rūdžių“, – kalbėjo A. Plečkaitis.
Svarbu nepadaryti klaidų
Norint to išvengti, svarbu reguliariai rūpintis automobilio švara, jo priežiūrą patikėti savo sritį išmanantiems specialistams, neužsiimti savarankiškais bandymais vaškuoti automobilį namuose – priešingu atveju galima pridaryti daugiau žalos nei naudos.
„Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų bandant vaškuoti automobilį savarankiškai – netinkamas jo nuplovimas. Labai svarbu kruopščiai pašalinti purvą, nuriebinti paviršius, ant kėbulo neturėtų likti net menkiausių nešvarumų. Kitu atveju gali atsirasti spalvos pigmentacija, vaško paskirstymas bus netolygus“, – sakė A.Plečkaitis.
Jis taip pat nerekomenduoja nuplauto automobilio vaškuoti lauke, atviroje erdvėje – tokiu atveju net pats švariausias automobilis ima traukti įvairias dulkes, kurios vaškuojant gali subraižyti kėbulo paviršių, nutrinti dažus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aplinkos, kurioje vaškuojamas automobilis, temperatūrą – ji negali būti nei per vėsi, nei per karšta. Jei karštą saulėtą dieną termometro stulpelis viršys 35 laipsnius, automobilio paviršius gali įkaisti net iki 60 laipsnių. Tokiu atveju vaškas prikeps prie kėbulo, jį teks gremžti. Tuo tarpu jei oras pernelyg vėsus, vaškuojant taps sunku išgauti norimą efektą.
„Temperatūra, aplinkos sąlygos ir automobilio paruošimas – trys svarbiausi dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį“, – kalbėjo A.Plečkaitis.
