Lenktynių eigą „gyvai“ aprašėme dar jų metu, tad dabar – laikas surašyti susigulėjusius įspūdžius. Automobiliu „Hyundai i40“ keliavo Paulius Sviklas ir Tomas Digaitis su fotografu Andriumi Lauciumi. Kitu automobiliu „Hyundai ix35“, kuris nutūpė kelte „Athena Seaways“, važiavo „Top Gear Lietuva“ reklamos projektų vadovas Deividas Žiūra bei žurnalo redaktorius Karolis Judzentavičius.
Kelionės pradžia vyko taip, kad keltui būtų patogiau. Visų pirma, išvykome iš Klaipėdos, o ne sostinės Vilniaus. Antra, automobilis išvyko tą pačią minutę, kai pajudėjo keltas, nors keleiviai į jį buvo įlaipinti gerokai anksčiau.
Iš anksto aiškus laimėtojas?
Žinoma. Niekam net nekilo abejonių, kad greičio lenktynes laimės automobilis. Neviršijant greičio, darant daugybę sustojimų, „Hyundai i40“ visoje daugiau nei 1500 km ilgio kelionėje užtruko 17 valandų, o keltas – 21. Neskaičiuojant laiko, skirto įlaipinimui bei išlaipinimui, kas trunka dar kelias valandas. Automobiliu, jeigu kiek labiau taupytume laiką ir apsieitume be netikėtumų keliuose, tą patį atstumą būtų galima įveikti per 12–13 valandų.
Paklausite, koks tokių „lenktynių“ tikslas?
Įrodyti, kad siekiant greičio ir mobilumo, automobilio nepakeis niekas. Be to, kelionė keltu yra komfortiškesnė ne tik už automobilį, bet ir už visas kitas transporto priemones. Na, išskyrus gal privačius lėktuvus.
Nors abu Klaipėda–Kylis ir atgal kursuojantys keltai „Athena Seaways“ ir „Regina Seaways“ yra krovininio-keleivinio tipo ir būtent kroviniai atneša pelną, keleiviams sąlygos čia nėra prastos.
Pačiam iš Kylio į Klaipėdą teko parvykti su „Regina Seaways“, tad pasakojimo detalės – apie šį keltą. Nors iš esmės jie abu skiriasi labai nedaug.
Itališka kokybė
Jeigu kažkada turėjote „Fiat“ ar „Alfa Romeo“ automobilį, šio paragrafo pavadinimas turėtų sukelti šypseną. Tai tiesa kalbant ne tik apie automobilius – keltuose galioja ta pati taisyklė. Žinoma, kur kas mažesniu mastu. „Regina Seaways“ yra pagamintas būtent Italijoje.
Kokie to privalumai? Kaip atskleidė laivo personalas, itališkuose laivuose – puiki kondicionavimo įranga. Per karšta nebus. Keltas taip pat talpus ir nėra brangus. Keltų matmenimis. Naujas tokio tipo keltas kaip „Regina Seaways“ kainuotų apie 120 mln. eurų.
Minusų keltas turi ne vieną. Jis nėra toks praktiškas žiemos metu, nes pritaikytas šiltiems kraštams. Tai nereiškia, kad kajutėse sausį temperatūra nepakyla aukščiau 10 laipsnių šilumos – anaiptol. Tiesiog šildymo sistema šiame kelte ne tokia efektyvi kaip kituose keltuose.
Kitas dalykas – liftų trūkumas. Automobilį pastačius pirmame denyje (laivo aukšte), iki gyvenamojo denio teks palypėti šešis į viršų. Arba septynis. Liftas? Ne, italai juk sportiški.
Kelionės skirtumai – milžiniški
Kelionę automobiliu kolegos pradėjo iš Klaipėdos, o aš prisijungiau Kaune. Į Vokietiją automobiliu vykau toli gražu ne pirmą kartą, tad dar prieš pradėdamas kelionę galėjau daugiau mažiau surašyti analogišką tekstą. Ir tik po kelionės pridėti kelias unikalias detales, kurių pasitaiko kiekvienos išvykos metu.
Pirmas sustojimas – prie Lietuvos ir Lenkijos sienos. Paskutinė proga pasinaudoti lietuvišku internetu ir įkelti keletą nuotraukų. Žinome, kad laiko turime į valias, tad skubos nėra. Kita vertus, važiuodamas „Via Baltica“ nelabai ir nuskubėsi – tūkstančių sunkvežimių aplenkti vienu manevru neįmanoma, nes priešinga kryptimi atvažiuoja taip pat tūkstančiai ir tenka tampytis aplenkiant vieną du.
Toliau ateina Lenkija. Bjaurioji jos dalis – nuo Lietuvos sienos Varšuvos link. Jeigu važiuoji į bet kurią Vokietijos vietą iš bet kurios Lietuvos vietos, gali sakyti, kad privažiavus Varšuvą, pusė kelio įveikta. Nors kilometrais tai sudaro tik trečdalį ar dar mažiau visos kelionės.
Lenkijos keliai iki Varšuvos nėra verti diplomo ar net pagyrimo rašto. Siauručiai, su kaimais kas porą kilometrų ir tais pačiais tūkstančiais sunkvežimių.
Bet ir čia pažanga akivaizdi. Per metus automobiliu čia tenka važiuoti kelis kartus ir kiekvieną kartą pastebiu vis daugiau keturių juostų autostradų kelyje Lazdijai–Varšuva. Gal po kokių 10 metų išsipildys sena lietuvių, latvių ir estų svajonė – keliauti į Vakarų Europą automobiliu ir išvengti šlykščiosios kelių dalies.
Visai kas kita – kelias nuo Varšuvos iki Vokietijos. Ačiū Europos futbolo čempionatui 2010-aisiais, Lenkijoje atsirado šimtai kilometrų mokamų autostradų. Kaina nuo Varšuvos iki Vokietijos sienos – apie 70 zlotų (60 litų), tačiau ją mokėti verta.
Lenkijoje atsirado šimtai kilometrų mokamų autostradų. Kaina nuo Varšuvos iki Vokietijos sienos – apie 70 zlotų (60 litų), tačiau ją mokėti verta.
Pabandykite kada nuo Ukmergės į Panevėžį nuvažiuoti autostrada, o atgal grįžti senuoju keliu, pro Taujėnus. Panašus skirtumas yra ir tarp mokamų Lenkijos autostradų bei nemokamų vietinių kelių.
Važiuoti Vokietijoje – vienas malonumas. Greitis daugumoje kelių neribojamas, tad gali ne tik išbandyti automobilio maksimalų greitį (mūsų „Hyundai i40“ jis yra 192 km/val.), bet ir pasigrožėti pro šalį 250 km/val. greičiu pralekiančiais „Porsche 911“, „Audi RS4“ ir kitais greitais modeliais.
Ironiška, kad geriausią greitkelių tinklą visame pasaulyje turinti valstybė vis dar išlaiko tuos kelius nemokamus. Įtariu, neilgam.
Kelto privalumai
Kaip ir minėjau, greičiui pirmenybę skiriantis pilietis į keltą tokiai kelionei pakliūtų nebent per klaidą. Tačiau jeigu jis vertina komfortą, pūti automobilyje nė už ką nenorės.
Pusantro tūkstančio kilometrų tūnoti automobilyje ar vieną parą – kelte? Jeigu kelionės iš Lietuvos tikslas yra Vokietijos ar Prancūzijos šiaurėje, esminis klausimas būtų kaina. O ji priklauso nuo kartu keliaujančių žmonių skaičiaus. Du žmonės ir automobilis keltu, turėdami dvivietę kajutę, maistą ir visus kitus privalumus be 1000 Lt nepersikels. Automobiliu kaina – bene du kartus mažesnė.
Visais kitais atžvilgiais keltas laimi. Pradedant normalia miegojimo pozicija, puikiu maistu bei para komfortiško gyvenimo. Žinoma, jūroje telefono ryšys yra tik teoriškai – egzistuoja tarptautinis „Maritime“ tinklas, kur priimto skambučio minutė kainuoja 17 Lt, o išeinančio – 30 Lt. Tad dirbti čia gali pasirodyti sudėtinga, bet tik iš pirmo žvilgsnio.
Netrukdant telefono skambučiams, „Skype“ žinutėms, netikrinant elektroninio pašto, darbo produktyvumas yra kur kas didesnis nei paprastą dieną sėdint biure. Dauguma žmonių turi tokių darbų, kuriuos reikia atlikti ant kelių pasidėjus kompiuterį ir kuriems nėra būtinas interneto ryšys.
Tokiems darbams atlikti keltas ar lėktuvas – ideali vieta.
Ir vis dėlto renkuosi automobilį
Kad ir kokie būtų kelto privalumai, aš rinkčiausi kelionę automobiliu. Manau, kad išbandę abi kelionės rūšis, devyni iš dešimties žmonių teigtų priešingai ir to argumentai labai paprasti.
Keltas patogesnis. Daug patogesnis. Automobilis – greitesnis, pigesnis, varginantis ir pavojingesnis. Tačiau vairuoti mėgstančiam žmogui kelionė automobiliu gali suteikti kur kas daugiau privalumų nei bet kokia kita transporto priemone: pradedant mobilumu ir galimybe kada panorėjus koreguoti maršrutą, baigiant neišmatuojamais įspūdžiais sustojus ten, kur norisi ir patinka pačiam.
Kita vertus, į kitų savo atostogų maršrutą greičiausiai įtrauksiu ir paros kelionę keltu. Nes ta para kelte kuo puikiausiai gali atstoti atostogų dieną viešbutyje.
