Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Automobilis už 1000 Lt: misija neįmanoma

Atrodytų neįtikėtina už 1000 litų įsigyti daiktą, prieš keliolika metų kainavusį kelias dešimtis kartų daugiau. Tačiau automobilių skelbimų portaluose tokių egzempliorių daugiau nei duobių Kauno Taikos prospekte.
„Volkswagen Golf“
„Volkswagen Golf“ / Wikipedia.org nuotr.

Pradėjus naršyti po skelbimus, kuriuose automobiliai kainuoja vos po kelis šimtus litų (Autoplius.lt portale tokių yra daugiau nei 300), pirminį džiaugsmą keičia nusivylimas. Nors reikalavimai nedideli (galiojanti techninė apžiūra, nedaužtas ir su vairu kairėje pusėje bei, žinoma, kainuojantis iki tūkstančio litų), tenka nusivilti.

Septyniais iš dešimties atvejų skelbimo komentare minimas didelis defektas (pavyzdžiui, nėra keleivio durelių), dviem panašus defektas pasakomas paskambinus telefonu, o maždaug kas dešimta tokia mašina už kelis šimtus litų jau parduota, tik pardavėjas pamiršęs pašalinti skelbimą.

Tokių automobilių pasirinkimas nedidelis – metalo laužynai už automobilius moka 300–500 Lt, tad už tiek pardavinėti transporto priemonę paprasčiausiai neverta.

Pervertus daugiau puslapių ir priėjus prie maksimalios kainos ribos, pasirinkimas atsiranda: nors dominuoja „Volkswagen Golf“ automobiliai, nemažai pasitaiko ir „Ford“ ar „Audi“.

Skelbimų geografiją taip pat tenka apriboti – gyvenant Vilniuje ir norint automobilį nusipirkti už 1000 Lt, Klaipėdoje esantis eksponatas už 800 netinka – kelionė pirmyn ir atgal padidintų šią kainą pusantro karto.

Parūdijusi realybė

Vienas populiariausių automobilių Lietuvoje bet kokioje kainos kategorijoje – „VW Golf“. Vieną jų, pagamintą 1987 metais, išsirinko ir šių eilučių autorius. Suviliojo ne tik kaina (800 Lt), bet ir retai tokių metų automobiliuose randamas privalumas – automatinė pavarų dėžė. Įdomu, kaip ji veikia su dyzeliniu 54 AG varikliu.

Rūkymas kai kurių automobilių salone gali būti pavojingas

Kėbulas, žinoma, parūdijęs, reikėtų pasikeisti granatą, kelias gumas pakaboje ir vieną guolį (taip telefonu sakė pardavėjas). Techninės apžiūros nėra, tačiau ją galima „nesunkiai praeiti“ sutvarkius tuos kelis nesklandumus. Antros kartos „Golf“ detalė kainuoja kaip dienos pietūs picerijoje, tad nusprendžiau dėl kelių trūkumų nesijaudinti.

Tačiau realybė kiek kita – neįtikėtina, kad už 200 litų pavyktų sutvarkyti šį „Golf“. „Verta pakeitimo granata“ virto sunkiai į šoną sukančiu automobiliu, o ir kiekvienas judesys vairu sukelia tokį tarškesį, kad jo garsas decibelais prilygtų grandininio pjūklo keliamam triukšmui. Jeigu bandai nekreipti dėmesio į jį ir įsibėgėti, pasiveja iš automobilio galo sklindantis ir aidą salone sukuriantis guolio (galbūt ir ne vieno) ūžimas. Bet čia tik pardavėjo nupasakoti garsų šaltiniai – nė neabejoju, iš tikro jų yra gerokai daugiau.

Kitas labai įdomus eksponatas – penktos kartos 1993 metų benzinu varomas „Honda Civic“ – patraukė išskirtine oranžine spalva. Nors nudažytas jis greičiau guašu nei aerozoliniais dažais, tačiau turi techninę apžiūrą dar metams – iki 2013-ųjų lapkričio. Kaina – vėlgi 800 Lt. Daugiau mažiau tvarkingas automobilis, anot pardavėjo, dar ir važiuoja. Nepavyko apžiūrėti jo gyvai, tačiau bent jau nuotraukose tai yra vienas priimtiniausių automobilių už tokią kainą – jeigu techninė būklė išties patenkinama (kaip teigė pardavėjas, „už tokią kainą viskas gerai“), lieka susitaikyti tik su vieno iš buvusių savininkų spalviniu neišsilavinimu. Jų šis „Civic“ Lietuvoje turėjo net septynis.

Tačiau keisčiausiu apžiūrėtu automobiliu galima būtų pavadinti 1988 metų „Audi 80“. Nors jo kaina iš apžiūrėtų automobilių didžiausia (900 Lt), keistenybių skaičius taip pat didžiausias (dauguma jų telefonu nebuvo paminėtos). Tačiau pradinis įspūdis neblogas – „Audi“ važiuoja benzinu ir dujomis, kėbulas atrodo tvarkingas, nėra jokių nevykėliško „tiuningo“ požymių – lipdukų su liepsnomis ir pan. Iš nuotraukų atrodė, kad bent jau pastarasis savininkas automobilį prižiūrėjo. Pamačius automobilį gyvai, nuomonė kiek pasikeitė.

Pirma įdomybė – automobilis parduodamas be akumuliatoriaus, tad teko atsivežti savo. Jį prijungus, iš pardavėjo lūpų išsprūdo frazė „turbūt prastas, nes ko tais nesuka starterio“. Nusišypsojus ir pasakius, kad akumuliatorius kasdien naudojamas kitame automobilyje ir tikrai yra geros būklės, pabandėme automobilį užvesti stumdami. Šįkart – sėkmingai.

Automobilis laisvais sūkiais nenori dirbti, apsukų rodyklė pulsuoja nuo 700 iki 1000 aps./min. „Persijungs ant dujų ir bus gerai“, – porina „bulkos“ savininkas. Ir išties – varikliui sušilus, perjungus benzino padavimą į dujų, variklio apsisukimų rodyklė apsistojo ties 800 aps./min. Dujas šis 2 litrų darbinio tūrio variklis dėl specifinio sureguliavimo mėgsta labiau nei benziną, sako pardavėjas. Nieko čia blogo – juk benzinu vis tiek nevažiuotum? Kurgi ne.

160 tūkst. visų automobilių Lietuvoje – senesni nei 21 metų ir mažesnės nei 1000 Lt vertės.

Šitos „Audi 80“ salone galima būtų priklijuoti lipduką „Rūkymas žudo“ – suskystintų dujų kvapas salone riečia nosį. Automobilio savininkas, nežinia ar žinodamas dujų sprogumo savybes, ar, kaip teigė pats, dėl noro išsaugoti gražų „Audi“ saloną, rūkė taip pat tik išlipęs iš automobilio. Kita vertus, rūkalų dvokas yra mažiau bjaurus už supuvusio šieno smarvę, įsigėrusią šios „bulkos“ salone.

Nesaugu ir netaupu

Moralas atrodo paprastas – už tūkstantį litų nusipirkti tvarkingo automobilio neįmanoma. Galima rasti su vienokiais ar kitokiais trūkumais, tačiau kasdien tokį automobilį vairuoti laukiant, ar tik bet kurią akimirką nenulūš ratas, o gal sprogs dujų padavimo sistema, nėra malonu.

Žurnalistas Ramūnas Fetingis pritaria, kad už 1000 Lt nusipirkti normalaus automobilio neįmanoma: „Turintiems tokią sumą patarčiau pirkti bent kelis kartus brangesnį automobilį išsimokėtinai. Galų gale net investavus tokią sumą dar mažiausiai tiek pat tektų sumokėti už jo remontą, draudimą ir t.t.“

Kad tik stebuklo dėka įmanoma rasti tvarkingą automobilį už tūkstantį litų, pritaria ir lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas. Tiesa, apie tokios transporto priemonės remontą jis turi kitą nuomonę.

„Šie automobiliai savo pagrindinę funkciją atlieka – jie važiuoja. Gali pasisekti rasti gerai išlaikytą „senuką“, kuris dar penkerius metus važiuos, tačiau labai dažnai senais ir pigiais automobiliais žmonės nėra linkę rūpintis ir jais važiuoja tol, kol jie juda. Tuomet pirkėjas rizikuoja įsigyti techniškai netvarkingą, taigi ir pavojingą transporto priemonę“, – svarsto jis.

Senukų šalis

160 tūkst. visų automobilių Lietuvoje – senesni nei 21 metų ir mažesnės nei 1000 Lt vertės. Tai sudaro 14 proc. viso Lietuvos automobilių parko. Šiuo metu Autoplius.lt portale už 1000 Lt ar mažiau pardavinėjama daugiau nei 300 automobilių. Iš jų populiariausi – varomi benzinu (51 proc.). 30 proc. tokių mašinų rinkos sudaro varomos dyzelinu, 19 proc. – turinčios ir dujų įrangą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?