Su šia idėja buvo sukurti keletas vandeniliu varomų automobilių, pavyzdžiui, „Honda FCX Clarity“ ar „Toyota Mirai“. Būtent pastarasis, kurio pavadinimas japoniškai reiškia „Ateitis“, šiuo metu yra vandeniliu varomų automobilių etalonas. Tačiau vandenilinės technologijos vis dar stipriai atsilieka nuo hibridinių ar elektrinių automobilių, todėl ir pavyzdžių yra mažiau.
Kita vertus, naujiena, pristatyta šių metų Ženevos automobilių parodoje, tikrai prikausto dėmesį ir įrodo, kad apie vandenilinius automobilius mes dar tikrai išgirsime.
Vienas pagrindinių elektromobilio minusų yra ilgas laikas, kurio reikia pilnai įkrauti baterijoms. Tačiau įsivaizduokite elektromobilį, kurį galėtumėte užpildyti lygiai taip pat kaip ir benzininį ar dyzelinį. Jums tereikėtų atvažiuoti į degalinę ir pripildyti vandenilio bakus – tai užtrunka vos 3-5 minutes. Žinoma, kol kas infrastruktūra tam nėra paruošta ir tektų ilgai ieškoti kolonėlės, kuri galėtų užpildyti vandenilio bakus. Tačiau jei technologijos atpigs, daugiau gamintojų įtrauks tokius automobilius į savo gamą, tikėtina, kad infrastruktūra sparčiai gerės.
Kita vertus, vandeniliniai automobiliai susilaukia ir nemažai kritikos, tačiau apie viską nuo pradžių.
Vandenilio degalų elementas nėra naujausių laikų idėja. Teoriškai toks įrenginys buvo aprašytas dar XIX a., o realiai pirmą kartą pagamintas 1939 metais. Žinoma, prireikė nemažai laiko, kol technologijos patobulėjo taip, kad išgaunamos galios pakaktų automobiliui. Nors įvairių bandymų buvo ir anksčiau, pasaulis pirmą kartą pradėjo rimtai žiūrėti į vandenilinius automobilius, kuomet 2008 m. pasirodė „Honda FCX Clarity“.
Šis automobilis savo pavyzdžiu įrodė, kad vandenilio technologijų pritaikymas yra įmanomas. Buvo skaičiuojama, kad „FCX Clarity“ degalų kaštai nesiskiria nuo įprastų benzininių automobilių. Greitai jis pasirodė ir populiariojoje „Top Gear“ laidoje.
Tačiau ne viskas buvo taip paprasta – „FCX Clarity“ buvo toks brangus, kad „Honda“ nesiryžo jo laisvai paleisti į rinką. Nuo 2008 iki 2014 metų, kuomet programa buvo nutraukta, „Honda“ JAV išnuomojo vos 46 „FCX Clarity“. Pagrindinė priežastis, kodėl automobilis nesulaukė daugiau dėmesio yra paprasta – neišvystyta infrastruktūra. Tačiau tuo vandenilinių automobilių istorija nesibaigia – šiuo metu rinkoje gerai žinomos dvi tokios mašinos.
„Hyundai“ taip pat turi vandenilinį automobilį savo gamoje – ix35 FCEV. Iš esmės tai yra įprastas ix35 miesto visureigis su vandenilio degalų elementu. Kaip ir „Honda FCX Clarity“, šis „Hyundai“ JAV bus tik nuomojamas, bet Pietų Korėjoje jį bus galima ir įsigyti. Įmonė planuoja pagaminti 10 tūkst. naujausios kartos ix35 FCEV, tačiau viskas priklausys nuo paklausos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniaus gatvėse – vandeniliu varomas „Hyundai ix35“
Tikimasi, kad gerėjant infrastruktūrai vis daugiau žmonių atsisuks į vandenilinius automobilius, tačiau kol kas pardavimai nėra tokie geri kaip tikimasi. Kita vertus, „Hyundai ix35 FCEV“ turi labai rimtą konkurentą – „Toyota Mirai“. Tai yra tikra technologijų šventė ant ratų. Vandenilis yra itin degus, todėl automobilis turi būti kiek įmanoma saugesnis.
„Toyota“ gamina „Mirai“ bakus iš anglies pluošto, remiantis patirtimi kuriant garsųjį „Lexus LFA“ superautomobilį. Juose montuojamos išmanios sistemos, kurios apsaugo automobilio keleivius avarijos ar gedimo atveju. Priešingai nei minėtas „Hyundai“, „Mirai“ nuo pat pradžių buvo kuriamas kad būtų varomas vandeniliu. Tai reiškia, kad ir kėbulo formos, ir svarbiausi struktūriniai elementai yra unikalūs. „Mirai“ jau galima sutikti kelyje, tačiau automobilis vis tiek yra itin brangus. Teigiama, kad nepaisant didelės kainos, „Toyota“ vis tiek patiria nuostolių, todėl neverta tikėtis, kad „Mirai“ bus gaminamas labai ilgą laiką ar ženkliai atpigs. Kita vertus, šis automobilis turi labai svarbią misiją.
Kiti gamintojai taip pat kūrė įvairius koncepcinius automobilius, kad galėtų eksperimentuoti su vandenilio technologijomis. Verta paminėti, kad dienos šviesą išvydo vandeniliniai „Volkswagen Golf“, B klasės „Mercedes-Benz“, „Ford Focus“ ir daug kitų automobilių, tačiau „Toyota Mirai“ neabejotinai yra šio siauro segmento lyderis bent jau technologijų pažangos prasme.
Tačiau „Toyota“ neketina tiesiog džiaugtis lyderės pozicijomis ir pasidalino keletu tūkstančių vandenilio technologijų patentų tam, kad ir kitos bendrovės galėtų jais laisvai naudotis. Į šį rinkos segmentą planuoja sugrįžti ir „Honda“, apie panašius planus kalba ir „General Motors“, „Mercedes-Benz“ ir „Nissan“.
Iš pažiūros, degalų elemento veikimo principas yra gana paprastas. Iš specialių talpų vandenilis keliauja į degalų elementą, kur susijungia su deguonimi. Reakcijos metu gaunama elektros energija ir vanduo, todėl vandeniliniai automobiliai važiuoja tyliai kaip elektromobiliai ir visiška neteršia aplinkos. Kadangi automobilis pats sau gamina elektros energiją, kai kuriais atvejais jį galima panaudoti kaip generatorių visam namui apšviesti. Gali pasirodyti, kad vienintelis vandenilinio automobilio minusas yra didžiulė kaina, tačiau jie susilaukia kritikos ir dėl kitų priežasčių.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kai kurios įmonės tyrinėja vandenilio panaudojimo galimybes yra ta, kad vandenilis yra labiausiai visatoje paplitęs elementas. Tačiau problema yra ta, kad vandenilis beveik niekuomet nėra sutinkamas grynos formos, todėl jį reikia išgauti iš įvairių junginių (pavyzdžiui, vandens). Tam reikalinga energija ir, kaip pastebėjo „Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas, energija naudojama išgryninti vandenilį galėtų būti naudojama įkrauti elektromobilio baterijas tiesiogiai. Dar daugiau – kai kurie būdai atskirti vandenilį yra laikomi žalingais aplinkai. Šias dujas taip pat yra neįtikėtinai sunku išlaikyti – laikui bėgant netgi nenaudojamo automobilio bakai pradėtų tuštėti. Tačiau „Toyota“ į tai turi paruošusi atsakymą.
Vandenilinius automobilius galima užpildyti daug greičiau nei pakrauti elektromobilius. Nors išgryninti vandenilį nėra paprasta, jis jau yra naudojamas įvairiose pramonės šakose ir transporto priemonėse. Jei daugiau gamintojų prisidėtų prie šių technologijų kūrimo ir tobulinimo, tikėtina, kad padaugėtų ir tinkamų degalų kolonėlių, todėl galima tikėtis, kad ateityje vandenilinės transporto priemonės populiarės ir ras savo nišą šalia elektromobilių.
Galų gale, yra labai sunku ginčytis su faktu, jog „Toyota Mirai“ su pilnais vandenilio bakais gali nuvažiuoti toliau nei geriausi šių laikų elektromobiliai su pilnai įkrautomis baterijomis. Kita vertus, visi šie pavyzdžiai automobilių entuziastams greičiausiai nėra labai įdomūs ir neįrodo, kad ateityje galima tikėtis greitų ir įdomių vandenilinių automobilių. „Toyota Mirai“ įvaizdis greičiausiai nėra nė kiek geresnis nei „Prius“, tačiau šių metų Ženevos automobilių parodoje pasirodė ir kiek kitoks pavyzdys.
Šių metų tarptautinėje Ženevos automobilių parodoje buvo pristatytas vandenilinis superautomobilis „Pininfarina H2 Speed“. Jis yra varomas dviejų elektros variklių, kuriems energiją teikia degalų elementas. Kaip ir „Mirai“ atveju, šio proceso metu išskiriamas tik oras ir vanduo, tačiau čia panašumai su „Toyota“ ir baigiasi.
Šį „Pininfarina“ kūrinį drąsiai galima priskirti superautomobiliams ne tik dėl išskirtinės išvaizdos, bet ir greičio – „H2 Speed“ gali įsibėgėti iki 100 km/val. vos per 3,4 sekundes. Maksimalus automobilio greitis – 300 km/val. Tokios dinaminės charakteristikos pasiekiamos pakankamai nedidelio automobilio svorio (1420 kg), aptakaus anglies pluošto kėbulo ir 500 arklio galių jėgainės dėka.
Svarbu paminėti ir tai, kad „Pininfarina H2 Speed“ yra kuriamas trasai, todėl turėtų gerai pasirodyti ir posūkiuose. Automobilis atrodo išties įspūdingai, tačiau nėra tik koncepcija – „Pininfarina“ su partneriais išties ketina gaminti pirmąjį vandenilinį superautomobilį pasaulyje. Nors dinaminės „H2 Speed“ savybės šiais laikais jau nebestebina, galima tikėtis, kad šis automobilis taps atspirties tašku ateities superautomobiliams kurti. Užpildyti visiškai tuščius vandenilio bakus užtrunka vos 3 minutes, todėl bent jau ištvermės lenktynėse „H2 Speed“ tikrai įveiktų daugelį elektromobilių.
Kol kas vandeniniai automobiliai į priekį juda gana lėtai ir sunku pasakyti, ar kada nors įgaus didesnį pagreitį. Kol kas jiems sunku konkuruoti su paprastais, baterijomis varomais elektromobiliais dėl didžiulės kainos ir neišvystytos infrastruktūros. Pasak kai kurių ekspertų, vandenilio technologija paprasčiausiai nespės atpigti laiku – įprasti elektromobiliai tobulėja ir pinga daug sparčiau. Tačiau turint omenyje, ką „Toyota“ pasiekė su „Mirai“, į rinką žengiantį „Pininfarina H2 Speed“ ir kai kuriose šalyse plėtojamą infrastruktūrą, galime sulaukti ir staigmenų. Kita vertus, bent jau kol kas elektromobiliai išlieka ateities transporto favoritais ir jiems bus skirtas trečiasis serijos straipsnis.
