Daug kas šio brito nemėgo, kai kurie jį dievino, o dalis tiesiog šlykštėjosi jo būdu ir pasipūtimu, tačiau 1928-1982 metais gyvenusio vyro išradimai bei įtaka inžinerijoje, versle ir kitose veiklose išliko iki šių dienų.
Ne šiame portale skaitytumėte straipsnį apie Chapmaną, jeigu jis nebūtų susijęs su automobiliais, o labiausiai – su automobilių sportu. Pirmasis žymesnis jo darbas buvo 1948-aisiais, kuomet jis modifikavo „Austin 7“ automobilį ir pavadino jį „Lotus Mk1“. Juo dalyvavo varžybose, kelias laimėjo ir gautus pinigus išleido Mk2 kūrimui, po kurio atėjo eilė Mk3 ir taip toliau, o 1952-aisiais britas pamatė, kad tuo galima užsiimti rimčiau ir pavertė tobulinimą pagrindine veikla. Tais metais jis įkūrė sportinių automobilių tobulinimo įmonę „Lotus Cars“.
Didelio pasisekimo šis pavadinimas sulaukė, kai buvo pradėtas pardavinėti „Lotus 6“ pavadintas automobilio patobulinimų paketas, o naujesnę jo versiją „Lotus 7“ žino automanai visame pasaulyje. Įvairių gamintojų sukurtų „Lotus 7“ klonų skaičiuojama apie 90, o vienas jų, „Caterham Cars“, dar ir šiandien gamina „Caterham 7“ automobilį, kurį galima įsigyti.
Kiekvienas naujas „Lotus“ automobilis tapdavo vis greitesnis, tačiau ne todėl, kad turėdavo vis galingesnį variklį. C. Chapmanas tapo gerai žinomas dėl savo frazės, kuri puikiai apibūdina tiek jo paties požiūrį į inžineriją, tiek į „Lotus“ automobilius: „Papildoma galia padaro tave greitesniu tiesiosiose. Svorio mažinimas padaro tave greitesniu visur“.
Greitai po „Lotus 7“ atsiradimo C. Chapmanas įsisuko į „Formulės 1“ pasaulį. Kurį laiką jis netgi buvo vairuotoju, tačiau po kelių mėnesių suprato, kad jis geriausių rezultatų gali pasiekti būdamas inžinieriumi. Ilgai to laukti nereikėjo.
Lengvi, viduryje variklius turintys ir puikiai valdomi „Team Lotus“ komandos automobiliai greitai aplenkė galingus, tačiau sunkiau valdomus itališkus „Ferrari“ bei „Maserati“. F1 legenda Jimas Clarkas pirmą kartą su „Lotus 25“ pasaulio čempionu tapo 1963-aisiais – tuomet jis surinko didžiausią įmanomą taškų skaičių sezone. Per visus etapus jis lyderiu važiavo 71,47 proc. lenktynių laiko – tai yra rekordas, kurio niekas nepagerino iki šiol ir vargu ar kada nors pagerins išvis.
Po J. Clarko ir C. Chapmano dueto pasirodymo kitos komandos suprato naująjį sėkmės receptą ir netruko „Lotus“ pavyti. Antrą kartą J. Clarkui tapti čempionu pavyko 1965-aisiais, o dar po trejų metų jo karjera tragiškai baigėsi Hokenheimo žiede.
C. Chapmanas turėjo didelę įtaką F1 ne tik inžinerijoje. Jis buvo ir sėkmingas verslininkas, atradęs naujus reklamos automobilių sporte būdus ir pakėlęs „Formulę 1“ į prestižinio bei dideles pajamas generuojančio čempionato lygmenį.
Kasdieniniuose automobiliuose C. Chapmanas žinomas taip pat puikiai: mechanikai žino tokį pavadinimą kaip „Chapman strut“ – tai konstrukcija, naudojama kai kurių automobilių užpakalinėje dalyje. Ir visi automobilių mėgėjai žino pavadinimą „Lotus“ – tai ta pati įmonė, kuriai startą davė legendinis britų inžinierius. Vyras prisidėjo ir prie „DeLorean DMC12“ gimimo, tačiau savo dienas baigė po širdies smūgio būdamas vos 54-erių, taip ir nespėjęs įgyvendinti daugybės planuotų projektų.
