„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Automobilių pardavėjai ir SDK: vieni pratinasi prie naujos tvarkos, kiti dar bando ją pergudrauti

Nuo gegužės 1 d. įsigaliojusi nauja automobilių įsigijimo ir pardavimo tvarka, kai būtinu tapo savininko deklaravimo kodas (SDK), kol kas kelia daug susierzinimo ir priekaištų VĮ „Regitra“. Daugiausia dėl to, kad pati sistema stringa ir trukdo sklandžiam transporto priemonės pirkimo-pardavimo procesui, o naujosios tvarkos nesupratę pardavėjai dar pasiūlo įsigyti automobilį ir su „kauferiu“.
Kauno automobilių turgus
Kauno automobilių turgus / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

TAIP PAT SKAITYKITE: Dažniausiai užduodami klausimai apie SDK

Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis sako, kad SDK įvedimas turguje dirbantiems prekeiviams didelių problemų nesukėlė, labiausiai visi nepatenkinti stringančia sistema, kuri, panašu, kad nesusitvarko su tenkančia apkrova.

„Dauguma prekeivių jau seniai yra legalizavęsi ir neslepia gaunamų pajamų. Tai siečiau su tuo, kad pirkėjas taip įsigyjantis automobilį, labiau pasitiki pardavėju, tad automobiliai nuperkami greičiau, o kiekvienam pardavėjui svarbiausia parduoti daugiau automobilių ir užsidirbti“, – sako V. Naujanis.

Kaip elgiasi pardavėjai

15min GAZAS žurnalistas susisiekė su vienu prekeiviu, prisistatydamas vieno iš parduodamų automobilių pirkėju. Pasiteiravus, kaip bus įforminamas automobilio pirkimas, pardavėjas užtikrino, kad automobilis parduodamas tik su SDK, o už įsigyjamą automobilį būtų geriau, jei atsiskaitymas vyktų pagal išrašytą sąskaitą faktūrą įr bankiniu pavedimu.

V.Naujanis įsitikinęs, kad „kauferių“ kultūra būtų išnykusi ir be privalomųjų kodų įvedimo, nes keičiasi ir pats automobiliais prekiaujančių verslininkų požiūris.

„Visgi reikia pripažinti, kad „kauferis“ buvo naudingas abiem pusėms – ir pardavėjui, ir pirkėjui. Nors įsigydamas automobilį su vadinamuoju „kauferiu“ pirkėjas rizikuodavo, kad įsigytam automobiliui sugedus nebus galima išsireikalauti kompensacijos, tačiau susiviliodavo galimybe transporto priemonę įsigyti keliais šimtais eurų pigiau“, – tikina V. Naujanis.

Tokias Kauno turgaus vadovo mintis patvirtina ir skambutis „VW Passat“ pardavėjui iš Marijampolės. Pasiteiravus, ar automobilis turi jam priskirtą SDK, pardavėjas tikino, kad į Lietuvos teritoriją „Volkswagen'“ atvažiavo dar iki įsigaliojant naujajai tvarkai, taigi ir kodo nereikia. Papasakojęs, kad nori automobilį greičiau parduoti, kad jis „nekabėtų“ jo vardu, pasiūlė 300 eurų nuolaidą automobiliui ir pirkimą su „kauferiu“. Kitaip tariant, nuslėpdamas mokesčius, o pirkėją palikdamas be garantijų.

Pardavimų pagal „kauferius“ nebeliks?

VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, kad toks sandoris, galiojant naujajai tvarkai įvykti negali. „Nesvarbu, ar automobilis įvežtas iki gegužės 1 dienos ar po jos. Jis yra viešame pardavime, todėl jis privalo turėti jam priskirtą savininko deklaravimo kodą. Tokio kodo gali neturėti tik tokios transporto priemonės, kurios iki gegužės pradžios nebuvo parduodamos jokia forma“, – akcentavo specialistas.

Paprastai tariant, SDK nereikalingas tuomet, jeigu jūs į Lietuvą atsivežėte automobilį, kurį remontavote ar tobulinote ir jis neatsidūrė jokiame mūsų šalyje veikiančiame registre. Tas pats pasakytina ir apie visokias senuose klojimuose po šienu dūlančias transporto priemones – pereinamasis laikotarpis galioja būtent tokioms transporto priemonėms arba automobilių pardavėjams į Lietuvą atvežusiems daužtą transporto ir ją remontavusiems.

Regitros nuotr./Saulius Šuminas
Regitros nuotr./Saulius Šuminas

„Suprasdami, kad tokiems darbas užbaigti reikia laiko ir pasiūlėme kelių mėnesių pereinamąjį laikotarpį“, – pabrėžia S. Šuminas.

Su sistema buvo daug vargo, SDK reikalingumas kelia klausimų

Jau beveik 20 metų automobilių prekyba užsiimantis Henrikas Kublickas tikina, kad su sistema vargsta nuo pat jos paleidimo dienos.

„SDK gavau pakankamai greitai – šis procesas problemų nesukėlė. Gal tik sunkiau buvo pirmus kartus, tačiau po to viskas vyko gana sklandžiai. Daug sunkiau įkandamos ir perprantamos procedūros vėliau. Labai klampi visa sistema. Papasakosiu pavyzdį. Pardaviau automobilį klientui jau su SDK kodu, jis pagal mano išrašytą sąskaitą faktūrą atliko apmokėjimą – taigi viskas oficialu ir legalu, sumokėjo pinigus, aš deklaravau pardavimą. Tuomet visus duomenis turėjo iš naujo suvesti klientas ir aš vėl turėjau jungtis prie sistemos, kad patvirtinčiau automobilio pardavimo faktą. Prie kompiuterio vargstu jau dvi dienas. Akys baigia išdžiūti“, – savo susierzinmo neslėpė automobilių pardavimu užsiimantis kaunietis.

Jis taip pat kelia klausimą, kam SDK reikalingas, jei automobilis Lietuvoje tik pastovi pardavimo aikštelėje, o po to iškeliauja į trečiąsias šalis.

„Dabar išlydžiu autovežį su automobiliais į Baltarusiją. Pas juos tokia sistema net neegzistuoja ir SDK jiems nė motais. Tas pats pasakytina ir apie ukrainiečius ar kitus užsieniečius Lietuvoje perkančius automobilius. Pavyzdžiui, turiu ir savo nuolatinius klientus iš Kazachstano, kurie Lenkijoje, netoli Lietuvos pasienio, nuomojasi sodybą, tad mano Vakarų Europoje nupirktas automobilis, Lietuvos net nepasiekia – jis iškraunamas Lenkijoje. Ką daryti tokiu atveju?“, – klausia H. Kublickas.

Kokiais atvejais SDK kodas (ne)reikalingas

S.Šuminas tikina, kad automobiliams, kurie Lietuvos nepasiekia, SDK nereikalingas. Kodas suteikiamas tik toms transporto priemonėms, kurios yra Lietuvoje. Specialistas kartu pabrėžia, kad asmenims, kurių transporto priemonės jau registruotos, nereikia kreiptis į VĮ „Regitra“, kad būtų suteiktas SDK, nes jis sugeneruojamas automatiškai.

„Tenka pripažinti, kad šis pokytis labai reikšmingas ir paliečia didžiąją daugumą Lietuvos gyventojų, tad neaiškumų kyla ne vienam ir į visus kylančius klausimus mes bandome atsakyti, tačiau viskas atsiremia į žmogiškuosius resursus. Tikiu, kad netrukus transporto priemonių pirkėjai ir pardavėjai perpras sistemą ir neaiškumų vis labiau mažės“, – vylėsi specialistas.

Skambutis „Chevrolet Camaro“ pardavėjui

Susiviliojau paskambinti ir egzotiškesnio automobilio pardavėjui. Skelbimų portale suradau nestipriai daužtą „Chevrolet Camaro". Paskambinus nurodytu numeriu atsiliepęs pardavėjas tvirtino, kad automobilis į Lietuvą atkeliavo balandžio pabaigoje, o sugadinimai tvarkomi, automobilis jam priskirto kodo neturi. „Tuomet, kai jį atsigabenau iš JAV, kodų dar nereikėjo, o ir parduoti „Camaro" čia (Lietuvoje – red.past.) neturiu daug vilčių, sutvarkęs dėsiu skelbimą į mobile.de", – pasakojo pardavėjas.

VĮ „Regitra" atstovas S. Šuminas sako, kad ir šiuo atveju automobilis turi turėti SDK.

„Vienintelė išimtis galiotų tuomet, jeigu remontuojamo automobilio savininkas būtų užsienietis, o automobilis mūsų šalyje tik taisomas. Tuomet savininko deklaracijos kodas būtų nereikalingas", – komentavo „Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“