Schema čia paprasta. Automobilių prekyba besiverčiantis asmuo, užsienio valstybėje pirkdamas automobilius, ne iki galo užpildo vietinę pirkimo-pardavimo sutartį – ten neįrašo savo, t.y. pirkėjo, duomenų. Atgabenęs mašinas į Lietuvą, „perekupas“, iš pirkėjo tapęs pardavėju, prašo automobilio pirkimu susidomėjusio lietuvio pasirašyti ant užsienietiškos pirkimo-pardavimo sutarties. Taip pastarasis teisiškai tampa žmogumi, įsigijusiu mašiną ne iš lietuvio perpardavinėtojo, o tiesiogiai iš užsieniečio, kurio nei pažįsta, nei yra regėjęs.
Jeigu kitą dieną po automobilio pirkimo jis nebevažiuoja, o remontas kainuos keturženklę sumą, reikšti pretenzijas mašinų perpardavinėtojui – bergždžias reikalas.
Automobilių perpardavimu besiverčiantys verslininkai dėl tokių schemų lieka šešėlyje ir nesumoka milijonų eurų mokesčių. Galutiniai automobilio pirkėjai lieka be garantijų – juk mašiną „įsigijo“ iš vokiečio, italo ar prancūzo, o ne lietuvio.
Jeigu kitą dieną po automobilio pirkimo jis nebevažiuoja, o remontas kainuos keturženklę sumą, reikšti pretenzijas mašinų perpardavinėtojui – bergždžias reikalas.
Jį rasti bus sunku, o ir suradus „perekupas“ stebėsis pirmą kartą matantis dar vakar bendravusį pirkėją. Juk tiek jūsų, tiek perpardavinėtojo turimi dokumentai tą patvirtins.
Sukčiavimo mastai – milijonai eurų
2014 metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo vykdyti projektą „Ratai“ – siekiama efektyviau kontroliuoti automobilių sektorių, apskaityti juridinių bei fizinių asmenų, prekiaujančių automobiliais bei teikiančių remonto paslaugas, pajamas. Šiemet šis projektas tęsiamas, o pernai gauti skaičiai stulbinantys.
Projekto „Ratai“ darbo grupės vadovas Rolandas Ivaščenko atskleidė, kad per 2014-uosius buvo atlikti 1175 kontrolės veiksmai, kurių metu nustatyta 840 tūkst. Eur į biudžetą nesumokėtų mokesčių. Teisėsaugai buvo perduotos 28 su naudotų automobilių ir jų dalių prekybos vykdymu susijusios medžiagos.
Patikrintos buvo toli gražu ne visos Lietuvoje egzistuojančios automobilių pardavimo bei remonto įmonės, tad galima spėti, jog nuslėptų mokesčių mastai – milijoniniai.
„Turimais duomenimis, naudotais automobiliais prekiaujančios įmonės 2014 m., lyginant su 2013 m., sumokėjo 8 proc. daugiau mokesčių, nors bendri šio sektoriaus pardavimai 2014 m. turėjo tendenciją mažėti. Vienam pardavimų litui tenkanti mokesčių suma išaugo 19 proc.“, – sakė R.Ivaščenko.
VMI specialistas teigė, kad tai – tik viena problema. Kita, šaknis Lietuvoje senokai įleidusi nuodėmė – šimtas litų. Būtent tokia suma dažnai įvertinamos parduodamos transporto priemonės, nors pirkėjas pardavėjui sumoka kelias dešimtis kartų didesnę sumą.
„Automobilių pardavimas kartais apskaitomas už ženkliai mažesnę nei faktinė jų pardavimo kaina. Tokiu būdu galimai neapskaitomos gautos pajamos, o kartais ir „patiriami nuostoliai“, siekiant išvengti pelno mokesčio mokėjimo“, – aiškino projekto „Ratai“ darbo grupės vadovas.
Pirkėjams nenaudingi nesąžiningi pardavėjai
Naudotų automobilių pirkėjams mokesčių sąskaita taupantys ir jiems „kaufer‘ius“ (vokiškas pirkimo-pardavimo sutartis) pasirašyti duodantys pardavėjai nėra naudingi.
Teoriškai nuslėpdamas mokesčius automobilio pardavėjas gali būti linkęs mažinti kainą, tačiau iš esmės pirkėjui tai nėra naudinga – jis praranda bet kokias pardavėjo garantijas.
Naudoti turguose parduodami automobiliai neretai turi paslėptų defektų, dėl ko yra parduodami už mažesnę nei rinkos kainą. Pasitaiko atvejų, kad automobilis sutvarkomas „pardavimui“ – nuvažiavus kelias dešimtis kilometrų, iškyla pardavimo metu paslėptas gedimas, kurio remontas kainuoja šimtus ar tūkstančius eurų.
Jeigu pirkėjas pasirašo ant nelietuviškos pirkimo-pardavimo sutarties ir „įsigyja“ automobilį tiesiogiai iš užsieniečio, jis praranda bet kokį šansą teikti pretenzijas jam mašiną pardavusiam lietuviui – teisiškai perpardavinėtojas niekur nefigūruoja. Rasti kokiame Vokietijos kaime gyvenantį ir automobilį „perekupui“ pardavusį žmogų būtų ganėtinai brangu, o ir nelabai naudinga – vargu ar pavyktų prisiteisti nuostolių kompensavimą.
Tam pritaria ir transporto skelbimų portalo Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas. Jo teigimu, tokiu atveju tikrojo perpardavėjo paieškos prilygsta vėjo gaudymui laukuose.
„Jei perkant automobilį sutartis pasirašoma lyg jūs pats atsivežėte automobilį iš kitos šalies, nebeturėsite jokių garantijų iš perpardavėjo Lietuvoje. O užsienietį, iš kurio pagal tokią sutartį nupirktas automobilis, rasti bus dar sunkiau. Todėl tokiu būdu perkantys automobilius turėtų žinoti, kad šiose situacijose visa atsakomybė gula tik ant perkančiojo pečių“, – teigė automobilių rinkos ekspertas.
Susižavėjusiems žemesnėmis automobilių kainomis turguose jis patarė kitą dalyką – tikrinti servise. Už kelias dešimtis eurų gali būti patikrinta automobilio pakabos, važiuoklės būklė, o autorizuotame gamintojo servise – ir mašinos istorija.
„Geriausia investuoti nedidelę sumą (apie 30 eurų) ir nuvažiuoti į nepriklausomą autoservisą bei patikrinti perkamo automobilio būklę. Taip pat reikėtų patikrinti, ar automobilis neturi teisinių apribojimų ir priklauso parduodančiam asmeniui“, – sakė specialistas.
