Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Automobilių prekeiviai – atvirai apie siūlomą taršos mokestį: „Turėsime didinti kainas“

Šiauliuose viena didžiausių naudotų automobilių pardavimo vietų – „Autobazė“. Pilna aikštė automobilių, tačiau derybos vyksta tik prie vieno „citroeno“, kurio kaina turbūt pati mažiausia prekyvietėje – 1300 eurų. Dauguma kitų automobilių įvertinti 5000 ir daugiau. Vienas prabangus visureigis įkainotas 35 tūkst. eurų. Prekeiviai sako, kad iš taršos mokesčio naudos nebus – tik sulėtės rinka.
Automobilių prekybos aikštelė Šiauliuose
Automobilių prekybos aikštelė Šiauliuose / Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr.

Analitikai apie planuojamą automobilių taršos mokestį svarsto įvairiai. Vieni aiškina, kad metų pabaigoje gali pabrangti automobiliai. Kiti pritaria ir teigia, kad anglies dvideginio bizūnas atjaunins Lietuvos automobilių ūkį, o prieš Kalėdas sukels pardavimo bumą.

Primename, kad dabar svarstomas projektas, kad taršos mokestis būtų mokamas tik kartą – registracijos metu. Apie mokesčio dydį ir kaip jis apskaičiuojamas, skaitykite čia.

Pirkėjai sutrikę – nieko neperka

O ką mano vyrai, kurie jau kelintą dešimtį metų užsiima naudotų automobilių prekyba? Veiksmas vyksta vienoje didžiausių automobilių prekyviečių Šiauliuose. Jau greit vidurdienis. Didžiulė aikštė pilna puikių automobilių, o derybos vyksta tik prie senutėlio „citroeno“.

Net ir čia neapsieinama be pokalbių apie CO2 emisiją ir mokestį už jį, kuris gali smogti nuo sausio 1 dienos.

Pardavėjas bando įtikinti, jog dabar pats metas pirkti taršius galingus automobilius ir su jais „apsiženyti“, kol reikės jį vežti iki metalo laužo supirktuvės. Tačiau taip niekas nedaro – kai žmonės sutrikę, jie tiesiog laukia.

Pirkėjas nepuola pirkti galingų ir taršių modelių: velnias žino tuos įstatymų kūrėjus – ims ir apmokestins visus anksčiau įsigytus. O jei greitai užsimanys parduoti? Jokių šansų. Statistinio automobilio pirkėjo kišenėje pinigų nėra per daug.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Automobilių prekybos aikštelė Šiauliuose
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Automobilių prekybos aikštelė Šiauliuose

O gal ramiai palaukti sausio mėnesio ir pažiūrėti, kaip čia viskas bus? Bet tuomet gali brangti mažalitražiai automobiliai! Tik kur su tokiu mažu kaimuose privažinėsi? Nei kokį sunkesnį ar didesnį daiktą į bagažinę įkrausi...

Automobilių prekeiviai skaičiuoja, kad tokios abejonės ir pauzės nebus naudingos, net jei prieš Kalėdas nutiktų pirkimo bumas. Jie sako, kad pusę metų stovėjęs automobilis jau nebus pelningas, nes per tą laiką bet kokį pelną spėji tiesiog pravalgyti.

Pagal šią formulę žlunga nemažai smulkiųjų prekeivių, kurie vienu metu parduoda porą trejetą automobilių. Kuo daugiau žlunga smulkiųjų prekeivių, tuo labiau džiaugiasi dideli automobilių salonai, kuriuose neretai galima įsigyti ir naudotų automobilių.

Mažiau logikos – daugiau taršos?

Aikštelės gale stovi nedidelis namukas, kuriame šiltai sėdi keletas automobilių prekeivių. Apsidžiaugė, kad atsirado, kas juos išklausys. Siūlė atkreipti dėmesį, kad jau nemažai laiko per spaudą prekeiviai yra piešiami tik tamsiomis spalvomis, nors iš tiesų esą visi jau seniausiai dirba švariai ir sumoka nemažai mokesčių.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Automobilių prekybos aikštelė Šiauliuose
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Automobilių prekybos aikštelė Šiauliuose

Visiems valdininkams jie siūlo patiems nuvažiuoti į Belgiją ar Vokietiją ir pabandyti savarankiškai pigiai įsigyti automobilį, jį parsigabenti ir viską suskaičiuoti.

Vyrai sako, kad šiuo metu per visus informacinius kanalus iš tiesų kalbama ne apie taršą ir jos mažinimą. Kalbama apie automobilio kainą, kuri bet kokiu atveju kils, jei tik toks mokestis įsigalios.

Maži silpni automobiliai brangs, nes teoriškai bus patrauklūs dėl mažo mokesčio, o galingesni irgi brangs, nes pirkėjas dėl taršos mokesčio reikalaus nuolaidos, o pardavėjas savo pelnu vargu ar norės dalintis.

„Taip ir bus – pirkėjas klaus, ar nuleisite man 500 eurų už tą mokestį, kurį privalėsiu mokėti registruodamasis? Turėsime didinti kainas“, – kalbėjo jauniausias prekeivis.

O štai vyras, kuris prekiauja jau nuo 1992-ųjų, sako, kad darosi liūdna šiame versle. Prieš keletą metų darbas teikė džiaugsmą, o dabar – kai visi sąžiningai moka mokesčius – jau ir telefonu bijai ką nors ne taip pajuokauti.

Juk galima branginti degalus – kas daugiausia važinėja, tas daugiausia ir sumokės šio mokesčio. Galima nustatyti metinį mokestį pagal automobilio charakteristiką.

Kitas prekeivis su nemenka patirtimi visur bando ieškoti logikos, tačiau šiame mokestyje jos nemato: „Mes nesame prieš taršos mokestį. Tiesiog jis turi būti logiškas. Yra daugybė logiškų variantų, bet kodėl siūlomas pats kvailiausias? Darom protingai – žmonės pripras prie tokio mokesčio kaip priprato prie draudimo.“

Taršos mokesčio lentelė
Taršos mokesčio lentelė

Kiti jam pritaria. Iš tiesų – standartinis lietuvis stengiasi pirkti automobilį, kuris kainuoja apie 5000 eurų. Šiek tiek nuo tokio uždirba ir pardavėjas. Būtent šį segmentą labiausiai paveiks papildomi keli šimtai eurų.

Prekybos automobiliais veteranas teigia, kad pats važiuoja dyzeliniu automobiliu, kuris dabar kainuoja apie 15 tūkst. eurų: „Jis galingas, tačiau išmetimo tarša niekinė. Dokumentuose jos šiek tiek yra užrašyta, tačiau faktiniai rodmenys – nulis. Ar tikrai visi lietuviai taikys į tokius automobilius? Manau, kad ieškos dar pigesnių automobilių ir stengsis važinėti iki paskutiniosios.“

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Automobilių prekybos aikštelė Šiauliuose
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Automobilių prekybos aikštelė Šiauliuose

Jam pritaria kiti vyrai – riedės žmonės su savo „zafyromis“ ir „audinėmis“ dar dešimt metų ir numes kur nors pamiškėje. Kur čia ekologija? Gal atvirkščiai – tik dar daugiau taršos.

Padaugės užsienietiškų numerių?

Vyrai iš tiesų labiau sunerimę ne dėl savęs – jiems padidinti kainą nebus sunku, o pirkėjas lai sukasi iš padėties. Tačiau ką darys pirkėjas, kuriam bankas neduoda paskolos net kelis tūkstančius kainuojančiam automobiliui? Sako, kad tokių pirkėjų kone daugiausia.

Veteranas teigia, kad šis mokestis – bent jau toks, koks yra sumanytas – tarsi pritaikytas tik Vilniaus zonai, kur žmonės turi pinigų. Anot jo – ties Vilniaus riboženkliu tarsi baigiasi Lietuva.

Kuo tu arčiau Vilniaus, tuo tau finansiškai geriau. Jie neabejoja, kad ekonomiškai Panevėžio žmonės jau verčiasi geriau už šiauliečius.

Gal bus tokių, kurie automobilį registruos benamio vardu – kur jį pagausi?

Dar vienas įrodymas – nemažai automobilių Šiauliuose nuperka Vilniaus automobilių prekeiviai, kurie vėliau šiuos automobilius parduoda arčiau sostinės. Žinoma, brangiau.

Prekeiviai įsitikinę, kad žmonės visaip bandys išvengti taršos mokesčio, ypač jei jis sudarys kelių šimtų eurų sumą. Galingi automobiliai dažnai riedės su užsienietiškais numeriais.

Jie įsitikinę, kad automobilių parkas Lietuvoje dėl tokios tvarkos nepajaunės. Atvirkščiai – žmonės pirks dar pigesnius automobilius ir stengsis kuo rečiau juos parduoti.

Senųjų automobilių iš Lietuvos taip pat jau niekas taip lengvai neišveš – nebėra pirkėjų iš Kazachstano. Ukrainiečiai jau taip pat nebegali pirkti sau automobilio ir pirmyn atgal važinėti lietuviškais numeriais.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Chrysler
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Chrysler

Dar didesnė tikimybė, kaip aiškina ne vienerius metus automobiliais prekiaujantys šiauliečiai, ydingas taršos mokestis paprasčiausiai bus atšauktas, o sumokėtų pinigų žmonėms niekas negrąžins.

Pasakoja, kad taip jau yra buvę su privalomomis brangiai kainuojančiomis ekspertizėmis: „Aš už vieną automobilį tada sumokėjau papildomai 2000 litų. Už kelių dienų ši tvarka buvo atšaukta. Taip bus ir su tokiu taršos mokesčiu.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos