Svarbūs ne įgūdžiai, o dėmesys
Dar prieš kelis dešimtmečius saugos diržus segėjo retas vairuotojas, nes „nepatogu“ ir „ne kieta“, o šiomis dienomis tai nė nebekelia klausimų, nes jie yra daugiausiai gyvybių išgelbėjusi saugumo priemonė automobiliuose. Norma tapo ir tokios sistemos kaip stabdžių antiblokavimo ABS (nuo 2004 metų privaloma visiems Europos Sąjungoje parduodamiems naujiems automobiliams) ar elektroninė stabilumo kontrolė ESP (privaloma nuo 2014 metų), kurios padeda suvaldyti automobilį ekstremaliose situacijose.
„Vyresni vairuotojai prisimins, kad, tarkime, užvedant žiemą „Moskvičių“, „Volgą“ ar „Zaporožietį“ reikėdavo atlikti net ypatingus ritualus ir manipuliuoti oro sklende (žargonu kalbant, padsosu), akseleratoriaus ir sankabos pedalais. Dabar to nebėra ir man net malonu, kad tiek „atbukau“, jog galiu tiesiog užvesti automobilį ir pradėti važiuoti“, – apie technologijų progresą kalbėjo instruktorius, vairavimo mokyklos „Amplius“ įkūrėjas Artūras Pakėnas.
Kai kurios saugumo sistemos, montuojamos į naujus automobilius, vis dar yra naujovė daliai vairuotojų ir ne visi tiksliai supranta jų naudą. Daug automobilių jau dabar „mato“ eismo juostas, kitus eismo dalyvius bei apsaugo nuo dalies eismo įvykių.
Pavyzdžiui, į „Kia Sorento“ modelį montuojama naujoji nematomos zonos stebėjimo sistema leidžia matyti, kas vyksta automobilio šone, nepasukant galvos – dalis prietaisų skydelio virsta ekranu, kuriame rodomas tos pusės, į kurią norima persirikiuoti, kameros vaizdas. „Tesla“ modelių prietaisų skydelyje galima matyti savo eismo juostą bei kitų greta bei priekyje judančių eismo dalyvių maketus. Tokios ir analogiškos sistemos turi didžiulės įtakos eismo saugumui.
„Mums dabar reikia kovoti už vairuotojo dėmesingumą. Todėl visai gerai, kad jis turi elektroninių pagalbininkų, leidžiančių tiksliau ir saugiau valdyti automobilį nelengvomis intensyvaus eismo sąlygomis. Nemanau, kad reikia ilgėtis tų herojiškų laikų, kai automobilius galėjo suvaldyti tik tikri profesionalai. Viskam yra savo laikas“, – sakė saugaus eismo specialistas.
Radaras ir kamera veikia išvien
Kartu su ABS ir stabilumo kontrolės sistemomis daug naujų automobilių dabar turi ir autonominio stabdymo, nematomos zonos stebėjimo ir juostos palaikymo sistemas. Jų veikimui užtikrinti naudojami įvairūs jutikliai kliūtims bei kitoms transporto priemonėms stebėti ir atstumui iki jų matuoti.
„Plačiai naudojami radijo bangų bei ultragarsiniai jutikliai, matuojantys atstumą iki kliūties. Autonominio stabdymo sistemoms taip pat naudojamos vaizdo kameros, montuojamos priekinio stiklo viršuje ir stebinčios priekyje važiuojančio automobilio matmenis. Kai šie didėja (automobilis artėja), įjungiama avarinio stabdymo parengtis. Kai kurių sistemų kameros atpažįsta priekyje važiuojančio automobilio galinius žibintus, o šiems stabdymo metu užsidegus, sistema pasirengia autonominiam stabdymui“, – apie technologinius sprendimus pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros lektorius dr. Vytenis Surblys.
Daug gamintojų sklandžiam sistemų veikimui užtikrinti naudoja daugiau nei vieną technologiją. Pavyzdžiui, į „Kia“ automobilius montuojama juostos palaikymo sistema „Lane Follow Assist“ (LFA) veikia kartu su pastovaus greičio palaikymo sistema ir naudodama kamerą bei radarą stebi priekyje važiuojančią transporto priemonę, eismo juostas ir išlaiko atitinkamą greitį bei automobilį viduryje eismo juostos. Tie patys jutikliai naudojami ir autonominio stabdymo sistemai: įvertinęs kameros bei radaro duomenis automobilis analizuoja kitų automobilių, dviratininkų ir pėsčiųjų elgseną bei padeda išvengti susidūrimų.
Ši sistema taip pat leidžia išvengti susidūrimų su automobiliais sankryžoje sukant į kairę. Kai ji užfiksuoja galimą susidūrimą, prietaisų skydelyje atsiranda įspėjamasis signalas ir automobilis pats staiga stabdo.
Panašaus tipo sistemos yra ir kituose pažangiuose automobiliuose kaip BMW ar „Volvo“, tačiau pasaulio lyderė yra „Tesla“. Jų modelių radarai bei kameros veikia kartu su 12 automobilio priekyje ir šonuose sumontuotų jutiklių. Ne be reikalo „Tesla“ atstovai garsiausiai kalba apie tai, jog yra labai arti visiško autonominio vairavimo.
„Vairuodamas žmogus ne visada laiku pastebi kliūtį, tad automobilis pradedamas stabdyti per vėlai. O sistemos veikia nepaisydamos, ar vairuotojas stebi kelią. Sistemos nepavargsta dirbti, antraip nei vairuotojas, kuriam pavargus pailgėja reakcijos laikas“, – kalbėjo dr. Vytenis Surblys.
Nematoma zona tapo matoma
Nors ir kaip neromantiškai beskambėtų, kiekvienos saugumo sistemos poreikis atsiranda iš skaudžios patirties ir pasikartojančių eismo įvykių. Vienas iš pavyzdžių – vadinamosios aklosios zonos stebėjimo sistemos. Pradedantys vairuotojai apie tai gal nė nesusimąsto, o patyrę dažnai pamiršta, kad prieš rikiuojantis į kitą eismo juostą veidrodėlyje galima ir neišvysti greta važiuojančio automobilio, nes egzistuoja tokia zona, kurioje automobilis išnyksta: per šoninį veidrodėlį jau nematyti, o periferiniame regos lauke dar neatsirado.
Ši problema aktuali jau daugelį metų, o pirmasis ją spręsti pasišovė George‘as Platzeris, kuris 1995 metais Amerikos automobilių inžinierių draugijai (SAE International) pristatė būdą, kaip sureguliuoti visus tris automobilio veidrodėlius, kad akloji zona būtų sumažinta iki minimumo. Tiesa, šis jo būdas taip ir neįsitvirtino, mat taip sureguliavus veidrodėlius jie rodė platesnį vaizdą, bet nebuvo matyti galinė automobilio dalis, tai vairuotojams sukeldavo nepasitikėjimo ir nesaugumo jausmą.
Siekdamas išspręsti šią problemą, G. Platzeris sukūrė dviejų dalių veidrodėlius (įprasto veidrodžio ir platų vaizdą rodančio mažesnio ir išgaubto veidrodėlių). Ši sistema pradėta montuoti į kai kuriuos „Ford Motor Company“ gaminamus modelius, bet eismo saugumo ekspertai vis tiek patardavo prieš rikiuojantis žvilgtelti per petį, nes sistema nebuvo tobula.
Didelis žingsnis buvo žengtas 2007 metais, kai „Volvo“ sumontavo pirmąją aktyvią aklosios zonos stebėjimo sistemą į savo flagmaną S80. Po metų tokiu pačiu principu veikiančią sistemą pradėjo montuoti ir kiti gamintojai, o jos esmė buvo tai, kad abiejose automobilio pusėse sumontuoti jutikliai jausdavo artėjantį automobilį ir kai jis atsidurdavo vairuotojui nematomoje zonoje, apie tai pranešdavo įspėjamoji lemputė, o įjungus posūkio signalą – ir garsinis signalas.
Gamintojams neužmiegant ant laurų ši technologija ir toliau buvo tobulinama iki pasiekė tokį lygį, kokį 2020 m. pristatė „Kia“ naujajame „Sorento“. „Blind-Spot View Monitor“ (BMV) praplečia aklosios zonos stebėjimo sistemos galimybes ir įjungus posūkio signalą ne tik įspėja vairuotoją apie artėjantį automobilį, bet ir pateikia tiesioginį vaizdą prietaisų skydelyje vietoje spidometro ar tachometro. Tai leidžia nepasukant galvos matyti, kas vyksta greta automobilio.
Kiek tai – reikalinga ir svarbu?
Europos Komisijos skaičiavimais, vien stabilumo kontrolės sistema per metus išsaugo apie 3 tūkst. gyvybių ir leidžia išvengti apie 50 tūkst. sužeidimų. Aktyvi juostos palaikymo sistema, skaičiuojama, gali net trimis procentais sumažinti aukų keliuose skaičių, o šias sistemas turintys automobiliai spūstis Europoje galėtų sumažinti net apie 15 proc., mat būtent tokia jų dalis susidaro dėl įvairių eismo įvykių.
„Manau, kad šiuolaikinių automobilių saugumo sistemos yra būtinos. Ilgą laiką buvo diegiamos saugos diržų, paskui – oro pagalvių, dar vėliau – įvairios elektroninės aktyvaus saugumo sistemos. Vienų automobilių gamintojų veikia geriau, kitų – prasčiau, tačiau visų tikslas yra didinti saugumą keliuose. Automobilių saugumo sistemos yra plačiai tiriamos pačių gamintojų, tyrimų centrų, taip pat mokslininkų. Visų tikslas vienas – išsiaiškinti sistemos veikimo efektyvumą bei surasti sistemos trūkumus ir ją patobulinti“, – saugumo sistemų svarbą paminėjo dr. Vytenis Surblys.
Apie tai, kaip kartais nelengva vairuotojams priimti naujoves, bet būtina įvertinti jų svarbą ir naudą, kalbėjo ir vairavimo mokytojas A. Pakėnas: „Lietuviai yra labai konservatyvūs. Teko ne kartą girdėti, kaip pirkdami naudotą automobilį sako: „Nenoriu tų su visokiomis elektronikomis. Genda ir jokios naudos“. Dar nemažai vairuotojų nežino, nei kam reikalingos tos ABS ir ESP, nei kaip jos veikia. Neretai po saugaus vairavimo pamokų vairuotojai prisipažįsta, kad didžiausią įspūdį būtent ir paliko minėtų sistemų informacija. Ateis laikas ir vairuotojai pripras bei supras jų svarbą bei naudą. Tiesiog pažinkime jas, išbandykime ir naudokimės.“
