Kokie instrumentai galėtų paveikti Lietuvos žmones – rinktis ne galingus, o kuo mažiau taršius automobilius? Arba, vietoje automobilio, naudotis alternatyvia transporto priemone, pvz., viešuoju transportu?
Pasak Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresniojo patarėjo Tomo Aukštinaičio, prieš metus, liepos 1 d. įsigaliojęs Transporto priemonių registracijos mokesčio modelis ir jo dydis neatgraso nuo taršių motorinių priemonių.
„Autoplius.lt" vadovas Artūras Mizeras jam antrina: tokia registracijos mokesčio forma „užrakina" automobilių parką, sukuria užtvankas, trukdančias atsikratyti senų taršių automobilių ir įsigyti naujesnius. Situacijos nekeičia ir APVA siūloma 1000 Eur kompensacija už sunaikintą taršų automobilį, nes dalis žmonių neturi pakankamai pajamų tokiam pokyčiui. Kitaip tariant, jie linkę geriau jau važinėti labai taršiu 500-2000 Eur vertės automobiliu tol, kol jis mirs sava mirtimi, negu bandyti jį keisti.
Ar rinkoje yra pigių naudotų netaršių automobilių už 2000-3000 Eur? Pasak A.Mizero, galima tokių rasti, bet jų dalis yra tokia maža, kad visiems nepakaktų, net jei žmonės ir norėtų į tokius persėsti. Tačiau, kaip rodo praktika, vidutinio sandorio suma nuo kadaise vyravusio 4-5 tūkst. vidurkio išaugo iki 6-7 tūkst., automobiliai brangsta. Todėl reikia ieškoti kitų būdų, kaip padėti žmonėms atsikratyti senienų.
Deals on Wheels vadovas Laurynas Boguševičius yra gyvenęs ir dirbęs užsienio šalyse, todėl pastebi, kad., pvz. D.Britanijoje daug dėmesio skiriama ne tik taršos mokesčiui surinkti, bet ir labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Valstybė ieško būdų įvertinti žmogaus pajamas ir sudaryti jam sąlygas įsigyti mažataršį automobilį.
Socialinis teisingumas – vienas svarbių diskusijos aspektų. Nes sostinėje gyvenantis asmuo tikrai gali atsisakyti taršaus automobilio ir judėti į darbą visuomeniniu transportu. Tačiau kaip seno taršaus automobilio atsisakyti provincijos vienkiemyje gyvenančiam žmogui, jei autobusas į rajono centrą važiuoja kartą per savaitę?
Aplinkos ministerijos nuostata – dėl mokesčio panaudojimo principinė: transporto mokestis privalo grįžti į transportą (tai yra investuojant į viešąjį ir žaliąjį transportą). Jis turi padėti sukurti alternatyvą, kurią galėtų rinktis taršaus automobilio atsisakęs žmogus.
O kol kas, kaip pripažino diskusijos dalyviai, tikrai didelė žmonių dalis pirmiausiai vertina ne taršą, o automobilio spalvą ir galingumą – „raus ar neraus iš vietos". Todėl Vyriausybė ir peržiūri visą mokesčio sistemą.
Ar logiška taršą vertinti tik pagal CO2 emisiją, ar šią funkciją galėtų atlikti techninių apžiūrų stotys? Ar logiška tokį mokestį mokėti kasmet? Daugiau apie tai sužinosite pasižiūrėję pokalbio studijoje įrašą:
