Lankomiausio šalies transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, per 2018-ųjų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius ketvirtį Lietuvoje įvyko 122,6 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių – beveik 6 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis pastebi, kad vidinėje rinkoje vyksta tam tikri automobilių prekybos pokyčiai. „Nors ir liepos bei rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje buvo parduota net 40 proc. daugiau naujų lengvųjų automobilių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, rudens pradžios rezultatai verčia sunerimti. Rugsėjį naujų transporto priemonių pardavimai sumenko maždaug 11 proc.“, – tvirtina automobilių rinkos ekspertas.
Augimą stabdė nauja taršos matavimo sistema WLTP
Naujų automobilių rinką labiausiai sulėtino nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojusi nauja WLTP taršos emisijų matavimo sistema. Gamintojai naujų automobilių taršą nuo šio rudens privalo išmatuoti realiomis sąlygomis. Iki šiol tai buvo daroma laboratorijose ir fiksuojami duomenys pernelyg smarkiai skyrėsi nuo realių.
Tačiau Lietuvos vairuotojams tai neturėtų būti didelė kliūtis – WLTP taršos emisijų metodika labiau paveiks tų valstybių rinkas, kuriose vairuotojų pasirinkimo laisvę jau riboja taršos mokesčiai, arba yra labai didelė transporto priemonės draudimo kainos priklausomybė nuo išmetamų teršalų kiekio.
Autoplius.lt komunikacijos vadovas priduria, kad naujų automobilių rinkoje pastebimos ir kitos – augančio reeksporto – tendencijos. Per pirmąjį 2018 metų pusmetį iš 17,9 tūkst. naujų automobilių net 4,7 tūkst. vnt. buvo reeksportuota. „Reeksporto augimą puikiai atspindi faktas, jog per pusę metų iš Lietuvos buvo išvežta daugiau naujų automobilių nei per visus 2016 metus“, – pažymi Matas Buzelis.
Naujų automobilių rinkoje pirmauja "Toyota"
Naujų automobilių rinkoje pirmenybę be masiškai reeksportuojamų „Fiat“ modelių vairuotojai skyrė „Toyota“ prekiniam ženklui. Per trečiąjį šių metų ketvirtį parduota net 1262 vnt. šios markės automobilių – beveik 50 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Šio prekinio ženklo persvara prieš „Volkswagen“ išaugo iki 477 automobilių arba, kaip pastebi M.Buzelis, siekia tiek transporto priemonių, kiek „Nissan“ pardavė per tris mėnesius.
Vidinėje Lietuvos rinkoje tarp jau šalyje registruotų naudotų transporto priemonių pastebimas kuklus – vos 0,5 proc. – sandorių sumažėjimas. Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis teigia, kad vis didesnė dalis vairuotojų labiau pasitiki iš Vakarų Europos įvežamų automobilių kokybe ir būtent didėjantis naudotų transporto priemonių importas su kaupu amortizuoja vidinės rinkos sulėtėjimą.
„Importuojamų automobilių rinka sėkmingai auga nuo 2016 metų. Per trečiąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta 44,2 tūkst. naudotų automobilių – aštuntadaliu arba 12,5 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, – tvirtina M.Buzelis.
Tačiau kita nemaloni detalė – įvežamų automobilių amžius. Pati populiariausia importuojamų modelių amžiaus grupė – 11-15 metų – nesiliauja augusi. Tokio senumo automobiliai trečiąjį 2018-ųjų ketvirtį užėmė net 46,7 proc. importuojamų automobilių rinkos – 2,5 proc. punkto daugiau nei prieš metus. Negana to, į šalį ir toliau plūsta dyzeliniais degalais varomi naudoti automobiliai – tokių šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais buvo trys ketvirtadaliai.
Matas Buzelis teigia, jog taršos mokesčio neturinčioje Lietuvoje nėra jokios senų, ir svarbiausia, teršiančių automobilių kontrolės. „Jeigu valstybė apmokestintų bent 10 proc. labiausiai teršiančių automobilių, surinktos lėšos galėtų būti panaudotos naujų elektromobilių ar įkraunamų hibridų subsidijavimui. Tai padėtų sumažinti oro taršą ir į elektromobilius leistų pažiūrėti ne tik kaip į prabangos prekes. Pavyzdžiui, 5 tūkstančių eurų lengvata tikrai paskatintų elektromobilių pardavimus“, – tvirtina Autoplius.lt komunikacijos vadovas.
Anot automobilių rinkos eksperto, tokia sistema būtų daug efektyvesnė nei PVM mokesčio lengvata, apie kurią pastaruoju metu taip pat garsiai kalbėta. Negana to, valstybei tai praktiškai nekainuotų. „Švaresni automobiliai turi būti subsidijuojami ne visų mokesčių mokėtojų, o daugiau teršiančių vartotojų sąskaita“, – priduria Matas Buzelis.
