„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Avarijose dažniausiai nukenčia automobilių žibintai ir buferiai

Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA per šių metų dešimt mėnesių išmokėjo daugiau kaip 63 mln. litų išmokų eismo įvykių nuostoliams kompensuoti. Iš jų 8 mln. litų skirta sveikatos žaloms padengti, kita dalis – automobilių remontui ar suniokoto turto atstatymui. Remiantis draudimo bendrovės duomenimis, per mėnesį bendrovėje fiksuojama apie du tūkstančius transporto priemonių žalų.
Troleibuso ir „Audi“ avarija Vilniuje
Troleibuso ir „Audi“ avarija Vilniuje / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

 „Mūsų bendrovė vidutiniškai per mėnesį išmoka apie 5,5 mln. litų automobilių vairuotojų sukeltai turtinei žalai padengti. O dabar, artėjant šalčiams ir ledui padengus kelius, prognozuojame, kad išlaidų dar padaugės. Manome, jog dar daugiau klientų kreipsis dėl apgadintų automobilių ypač dėl apdaužytų bamperių  bei apgadintų žibintų atstatymo. Atėjo itin pavojingas vairuotojams metas – pirmosios šalnos, tad norime automobilių savininkus dar kartą įspėti, kad nepervertintų savo galimybių ir vairuotų saugiai“, – teigia BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas. 

Pasak specialisto, didžioji dalis BTA klientų (apie 92 proc.) savo automobilius po eismo įvykio remontuoja draudimo bendrovės partnerių autoservisuose. Todėl specialistai, remdamiesi partnerių „Audatex Baltics“, kurie gelbėja administruodami minėtas žalas, duomenimis, gali gana tiksliai pasakyti, kokios išlaidos tenka dažymo medžiagoms, keičiamoms detalėms, remonto ar dažymo darbams. 

Ekspertų pateikti duomenys atskleidė, jog didžiąją dalį, t.y. 45 proc. visų remonto sąnaudų, sudaro keičiamos automobilių dalys. Jų išrinkimo, surinkimo ir bei kitiems kėbulo remonto darbams tenka 37 proc. išlaidų. Likusią dalį sudaro dažymo darbų kaštai bei išlaidos pagalbinėms medžiagoms. 

„Audatex Baltics“  duomenimis, dažniausiai avarijos metu apgadinami automobilių priekiniai ir galiniai automobilių bamperiai. Minėtų automobilių detalių keitimas sudaro 16 proc. remonto atvejų. Taip pat dažnai keičiami automobilių žibintai (12 proc. atvejų). Kiek rečiau atliekami automobilio apdailos bei grotelių keitimo darbai. Dar rečiau keičiamos automobilių durys, tokių remonto darbų dažnai prireikia po šoninio automobilio susidūrimo su kliūtimi. Nors minėti atvejai yra gan reti (iki 7 proc.), tačiau jų nuostoliai yra pastebimai didesni, o remontas brangesnis. Vidutiniškai vienų automobilio durų keitimo kaštai siekia 734 litus. 

M. E. Goliančikas pastebi, kad eismo įvykio metu dažnai dūžta stiklai bei nukenčia  kitos automobilių  dalys. Tokie apgadinimai yra susidūrimo pasekmės arba vagių bei vandalų išpuolių rezultatas. Kaip tvirtina specialistas, reikėtų saugotis ne tik vandalizmo, bet ir vagysčių. Ilgapirščiai ne taip dažnai nuvaro automobilius, kiek išplėšia jų detales, ypač veidrodžius, automobilines garso ar navigacines sistemas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs