Su Latvijos ir Estijos kolegomis trečiadienį kalbėjęs Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis sako, jog Baltijos šalys turi būti vieningos, kad visi trikdžiai projektui įgyvendinti būtų panaikinti.
Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika anksčiau yra sakęs, kad siekiant laiku – iki 2026 metų – baigti projektą, „kritiškai svarbu“ gauti pakankamą finansavimą tiek dabar, tiek kitoje ES finansinėje perspektyvoje.
Anot jo, Lietuvoje intensyviai dirbama siekiant sujungti Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“ linija, kad kroviniai jau 2021 metais galėtų būti vežami nauja vėže.
Lietuvos valdžios pareigūnai neoficialiai užsimena, kad projektui gali pritrūkti finansavimo – preliminariai skaičiuojama, kad jo vertė išaugo nuo 5,8 mlrd. iki 7,8 mlrd. eurų, tačiau mažai tikimybės, jog Europos Sąjunga skirs dar 2 mlrd. eurų.
Lietuva iš trijų Baltijos šalių yra labiausiai pasistūmėjusi, įgyvendinant projektą – iki šių metų pabaigos numatoma galutinai baigti liniją iki Palemono šalia Kauno. Nuo Palemono per Panevėžį iki Latvijos sienos pirmiesiems 65 kilometrams finansavimas jau yra, darbus numatoma pradėti 2022 metais.
Tolesniam ruožui – iki Panevėžio – paraiška Europos Komisijai pateikta vasario pabaigoje. Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ prašo skirti iš viso 664 mln. eurų, iš jų Lietuvos dalis – 279 mln. eurų. G.Mažeika tuomet sakė, jog negavus papildomų ES lėšų, rizikuojama viso projekto neįgyvendinti iki 2026 metų.
Pasak šaltinių, tikėtina, kad visa „RB Rail“ prašoma suma šiemet nebus skirta, nes šiam kvietimui pagal Infrastruktūrų tinklų priemonę (CEF) skirta iš viso apie 600 mln. eurų. Manoma, kad didžioji dalis jų atiteks Lenkijai.
Be ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos, Lietuvai dar teks ištiesinti 2015 metais pastatytą liniją nuo Lenkijos sienos iki Kauno, kad ja būtų galima važiuoti 249 km per valandą greičiu. Dabar maksimalus greitis joje siekia 120 km. Iki 2024 metų Lietuva planuoja baigti teritorijų planavimo ir techninio projektavimo darbus, o iki 2026 metų – rekonstruoti geležinkelį.
Be to, Lietuva jau pradeda teritorijų planavimo darbus linijoje Vilnius–Kaunas, o 2024–2026 metais numato nutiesti naują kelią.
2022 metais numatoma atlikti naują viso „Rail Baltica“ projekto kaštų ir naudos analizę.
2017 metais „Ernst & Young Baltic“ atnaujinta sąnaudų ir naudos analizė parodė, kad projektas turėtų gerokai padidinti krovinių srautus Baltijos šalyse: 2030 metais ja turėtų būti pervežta 13-19,5 mln. tonų krovinių, o 2055 metais – 16–25 mln. tonų.
„Ernst & Young Baltic“ prognozavo, kad augs ir keleivių srautai: 2030 metais jie pasieks 3,9–5,8 mln. žmonių, o 2055 metais – 4,7–7,1 mln.
Auditoriai tuomet skelbė, kad kelionė iš Vilniaus į Taliną traukiniu turėtų trukti 4 val. ir kainuotų 75 eurus, kai automobiliu kelionė truktų 7 val. (kaina – 91 euras), autobusu – beveik 9 val. (42 eurus). Tuo metu kelionė lėktuvu, įskaičiavus keleivių patikras, trunka 2 val., o jos kaina siekia 101 eurą.
Be to, skelbta, kad projekto socialinė nauda sieks 16,266 mlrd. eurų, o įskaičiavus 4,048 mlrd. eurų siekiančias finansines išlaidas, grynoji nauda bus 12,178 mlrd. eurų.
Skaičiuota, kad dėl „Rail Baltica“, kurios visos linijos bus elektrifikuotos, daugiausiai naudos atneš klimato kaitos ir oro taršos sumažinimas.
