Papiktino kelininkai
Vilnietis Raimundas Ereminas į 15min redakciją kreipėsi neapsikentęs dėl šalia Didlaukio gatvės žalojamų medžių. Vyro teigimu, viskas dėl gatvės remonto.
„Liepų šaknys apkapotos, lajos aplaužytos, stiebai nubrozdinti. Kaip ir nieko naujo. Bet... manęs tas netenkina. Žalą padariusiam reikia skaičiuoti žalą gamtai, žmonėms ir miestui. Už kiekvieną po 1000 eurų. (3x1000) x medžių skaičius“, – piktinosi vilnietis.
Jo teigimu, toks darbų atlikimas netenkina jo, bet neturėtų tenkinti ir kitų. Pokalbis su vietoje sutiktu darbų vadovu, anot Raimundo, naudos nedavė, o kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę vyras nepanoro – jo įsitikinimu, tai „bergždžias reikalas“.
Rangovai įspėti
Vilniaus savivaldybė vis dėlto reaguoja. Kaip 15min teigė savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė, rangovai dėl šių konkrečių darbų įspėti.
„Darbus Didlaukio gatvės dviračių ir pėsčiųjų take vykdančius rangovus įspėjome, kad darbai vykdomi netinkamai, ir dar kartą paaiškinome, kaip reikia apsaugoti medžius darbų metu. Rangovai yra įpareigoti nedelsiant apsaugoti medžių kamienus, pagenėti šalia tako augančių medžių šakas“, – teigė G.Čeponytė.
Želdinių poskyrio vedėjos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė visuomet siekia išsaugoti esamus sveikus želdinius statybų metu: „Darbų vykdymo metu medžių kamienai ir šaknys privalo būti apsaugotos. Išsaugant esamus medžius, esančius pėsčiųjų tako ribose, jų šaknys turi būti apsaugotos grotelėmis arba surišta vandeniui ir orui laidžia danga.“
Pateikė rekomendacijas
Prieš kelias dienas rangovams buvo pristatytos susisiekimo pėsčiomis projektų Vilniaus miesto savivaldybėje rengimo ir įgyvendinimo rekomendacijos. Jose be kitų dalykų nemažai vietos skirta ir želdiniams, šių rekomendacijų tikslas – nustatyti bendrąsias susisiekimo pėsčiomis planavimo ir projektų įgyvendinimo Vilniuje gaires bei kokybinius reikalavimus tokiai infrastruktūrai.
Želdiniams rekomendacijose skirta nemažai vietos. Pagrindinis dalykas – visais atvejais (projektuojant, rekonstruojant ar remontuojant gatves) įrengiama arba išsaugoma (patobulinama) pėsčiųjų taką ir gatvę skirianti želdinių juosta pėsčiųjų patogumui užtikrinti.
„Gatvės šoninėse skiriamosiose juostose esantys medžiai ir krūmai atlieka kelias funkcijas: apsaugo pėsčiuosius nuo purvo, slopina triukšmą, užtikrina pavėsį, atlieka kritulių absorbavimo funkciją, didina pėsčiųjų komfortą bei psichologinį saugumą. Krūmai atlieka ir apsauginės tvorelės funkciją“, – rašoma rekomendacijose.
Esami želdiniai privalo būti išsaugomi, išskyrus atvejus, kai pėsčiųjų infrastruktūros nėra įmanoma įrengti taip, kad būtų užtikrintas pakankamas plotis praeiti.
Tvirtinama, kad Vilniuje siekiama turėti daugiau ir laidžių dangų, nes tokiu atveju paviršiniai vandenys lengviau susigertų į gruntą, lengviau būtų išsaugoti ir gamtinį karkasą.
„Todėl parenkant gatvės želdinių tipą prioritetas teikiamas ištisinei, nenutrūkstančiai želdinių juostai, o jeigu juostos įrengti nėra galimybių – medžiai sodinami atskirose, vandeniui ir orui pralaidžiose aikštelėse. Esami želdiniai privalo būti išsaugomi, išskyrus atvejus, kai pėsčiųjų infrastruktūros nėra įmanoma įrengti taip, kad būtų užtikrintas pakankamas plotis praeiti: turi būti įvertintos visos alternatyvos įrengti pėsčiųjų taką nekliudant želdinio, pavyzdžiui, šaligatvį įrengti aplenkiant medį, užtikrinti perėjimą susiaurinus gatvę, perėjimą užtikrinti įrengiant laidžią vandeniui ir orui medžio šaknų apsaugą (groteles, surištą dangą), ties medžiu susiaurinti šaligatvį, bet ne daugiau nei iki 1,5 (1,2) m. arba kitaip perorganizuoti infrastruktūrą. Tvarkymo ar infrastruktūros įrengimo darbų metu apsaugomi esamų medžių šaknynai bei kamienai“, – teigiama Vilniaus savivaldybės rekomendacijose.
Šiose rekomendacijose pateikiama ir daugiau dalykų, kuriuos Vilniaus savivaldybė sau ir rangovams įvardino kaip siekiamybę. Tarkim, tik kraštutiniu atveju įrengti požemines pėsčiųjų perėjas, pėsčiųjų tiltus ar viadukus. Esą siekiama, kad pėstieji gatvę galėtų kirsti viename lygyje, o šviesoforais reguliuojamose sankryžose nelauktų ilgiau nei 25 sekundes.
Rekomendacijose nurodomi ir prioritetai, kokia seka, remiantis kitų šalių praktika, projektuojama infrastruktūra. Piramidėje aukščiausiai yra pėstieji, tada dviratininkai, toliau eina viešasis transportas, aptarnaujantis transportas ir tik tada automobiliai ir jų stovėjimo vietos. Visas rekomendacijas rasite čia.
