Apie augančią ekologiškų automobilių paklausą ir ateities tendencijas pasakoja Gintautas Ignotas, įmonės „Tokvila“ generalinis direktorius.
Populiariausi – hibridiniai automobiliai
„Vis didesnę dalį naujai parduodamų transporto priemonių sudaro ekologiški automobiliai. Populiariausi šioje kategorijoje – hibridiniai automobiliai. Mūsų duomenimis, šiemet šių automobilių pardavimai, palyginus su praėjusiais metais, išaugo net 70 procentų“, – pasakoja Gintautas Ignotas.
Jo teigimu, „Toyota Prius“ automobilis jau seniai yra ekologiško ir hibridinio automobilio sinonimas. O dabar jau net keturi iš dešimties parduodamų naujų „Yaris“ ir „Auris“ automobiliai yra hibridiniai, kas trečias iš automobilių salono išriedantis visureigis „Rav4“ yra hibridinis.
Pasak G. Ignoto, hibridinių automobilių kategorijos augimą lemia tai, kad vairuotojams dėl ekologiškumo nereikia aukoti savo įpročių. „Vairuodamas elektromobilį, turi pagalvoti, ar kelyje bus įkrovimo stotelė, ar baterija neišseks iki kelionės tikslo. Tuo tarpu hibridinis automobilis leidžia naudotis esama kelių infrastruktūra ir džiaugtis dviejų variklių sinergija“, – sakė pašnekovas.
Kas skatina sėsti prie ekologiško automobilio vairo?
„Tokvilos“ vadovo teigimu, augantį susidomėjimą ekologiškais automobiliais lemia ir tokių automobilių ekonomiškumas. „Ekologiškos transporto priemonės sunaudoja daug mažiau kuro, kai kurios jų dalys – pavyzdžiui, stabdžių kaladėlės – dėvisi lėčiau nei vidaus degimo variklius turinčių automiblių. Todėl jų eksplotacija yra pigesnė“, – sako jis.
Jis išskiria tris ekologiškumo populiarėjimo priežastis – automobilių gamintojai, kuriems svarbu išsiskirti iš kitų, didėjantis visuomenės sąmoningumas ir įvairių šalių, Europos Sąjungos reguliavimai. Pavyzdžiui, Norvegija yra užsibrėžusi iki 2025 m. šalyje neleisti prekiauti automobiliais, kurie turi vidaus degimo variklius.
Ekologiškumą vairuojant skatina ir įvairios privataus sektoriaus iniciatyvos. Pavyzdžiui, SEB bankas savo klientams, lizingu perkantiems naujus automobilius, kurių CO2 emisija siekia iki 110 g/km, finansavimą suteikia su mažesnėmis palūkanomis.
Ateitis priklauso ekologiškoms transporto priemonėms, tik klausimas, kokios jos bus
„Pastebime, kad žaliasis lizingas ypač populiarus tarp verslo klientų. Jeigu per metus įmonės automobilis nuvažiuoja ne kelis tūkstančius, bet kelis šimtus tūkstančių kilometrų, kuro sąnaudos sumažėja reikšmingai. Žinoma, svarbus ir ekologiškumo aspektas – nė viena tvaria veikla besirūpinanti įmonė nenori palikti didelio CO2 pėdsako“, – komentuoja Saulius Mickus, SEB banko Lizingo departamento direktorius.
Kokiais ekologiškais automobiliais važinės lietuviai?
„Tokvilos“ vadovas teigia, kad automobilių gamintoja „Toyota“ yra užsibrėžusi iki 2050 m. nebesukurti CO2 apskritai – ne tik eksplotuojant automobilius, bet ir juos gaminant. Tobulėjančios technologijos šį tikslą daro realiu.
„Ateitis priklauso ekologiškoms transporto priemonėms, tik klausimas, kokios jos bus. Artimiausioje ateityje aš labiau linkęs tikėti ne elektromobilių, o hibridinių arba vandeniliu varomų automobilių, ypač populiarių JAV, sėkme. Jie nekeičia vairavimo įpročių, o elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas pasaulyje dar nėra taip plačiai išvystytas,“ – sako G.Ignotas.
Technologijų įtaką ekologiškumui pamini ir S.Mickus. „Keičiantis technologijoms, keičiasi ir ekologiškumo standartai. Prieš penkerius metus, kai pradėjome teikti žaliojo lizingo paslaugą, mažesnes palūkanas taikėme įsigijant automobilius, kurių CO2 emisija siekia 130 g/km. Šiuo metu tokia emisija yra visiškai standartinė, todėl palankesnes sąlygas taikome įsigyjant automobilius, kurių CO2 emisija neviršija 110 g/km“, – pasakoja jis.
