Motociklininkų klubo iš Vilniaus pavadinimas lietuviškai skambėtų „barzdoti raiteliai“. Iš tiesų, išskirtinis nario bruožas – barzda. Motociklo galia ar jo klasė neturi jokios reikšmės.
Tądien išvažiavo septyniese. Nuo Vilniaus iki pat Panevėžio merkė lietus, tačiau vyrai savo planų nekeitė. Negalima nuvilti tų, kurie visa maža širdimi trokšta iš arti pamatyti motociklą.
Būtų smagu prisijungti ir apie tai parašyti, tačiau mano motociklas, kaip čia pasakius, toks rimtas mopedas, kuris prieš vėją iki 90 kilometrų per valandą sunkiai įkabina.
„Jokių problemų. Pasuksime, kai jau netoli Šiaulių būsime. Galėsite prisijungti“, – taria klubo prezidentas Edgaras Barodica.
Tenka birbti už Šiaulių apvažiavimo ir laukti. Jau prie kuršėnkelio. Po kelių minučių, rodos, iš niekur prisigretina keletas vaikėzų su dviračiais.
Vyriausiam gal ir dešimties nėra. Teiraujasi – dėde, kodėl sustojot, gal kas nutiko? Mergaitė tuoj pat pasiūlo tėčio paslaugas, nes jis visokius ten motociklus ir motorolerius labai gerai remontuoja.
Paaiškinau, kad laukiu draugų, su kuriais važiuosime pas Kuršėnų vaikus. Atsakymas tenkino. Todėl pasakojo toliau. Sakė, kad kažkoks artimas dėdė turi išvis nepaprastai galingą motociklą, su kuriuo kartą pavežė. Toks galingas, kad šimtą tikrai važiuoja. O garsas koks!
Mergaitė su stora lyg riešas kasa galiausiai pareiškė, kad jai labiausiai iš visų transporto priemonių patinka sklandytuvas. Kodėl? Nes ji kažkada su mama tokiu skrido. Tai buvo labai seniai. Tuomet dar nebuvo nei broliuko, nei sesutės. Bet, turbūt, labai patiko.
Pokalbis galėjo nesibaigti visą amžinybę, tačiau horizonte pasirodė kniaukiantys ir griaudėjantys raiteliai. Jie tik pristabdė, kad prisijungčiau. Vietiniai „baikeriai“ svajonių pilnomis galvomis dar kurį laiką bandė vytis dviračių taku.
Kuršėnuose klubas pirmiausia pasuko į savitarnos plovyklą. Apsišvarino – juk vaikai, turbūt, norės atsisėsti, pavažinėti.
Iš tiesų – visi vyriokai su barzdomis. Tik vienas be. „Šitas iš kito pasaulio. Jis tik fotografas“, – nenustoja traukti per dantį savo bendro likusieji barzdylos. Gal kada privers užsiauginti.
Dar keletas vingių po Kuršėnus, posūkis į tankų parką ir – pulkas šalikelėje tiesiog vietoje nenustygstančių vaikų. Mažieji tuoj pat po kelis aplipo motociklus ir pradėjo matuotis šalmus.
Vyresni – matyt solidi paauglystė – viską stebėjo atokiau ir iškart nustatė – baltas „mocas“ pats geriausias. Nesvarbu, kad vėliau barzdočiai aiškino kiekvieno tipo pliusus ir minusus. Baltas geriausias – ir taškas.
Vėliau sekė smagiausia dalis. Motociklai po parką vežiojo vaikus – visi gavo progą pavažiuoti būtent tokiu, koks pasirodė gražiausias.
Tai dar ne viskas. „Beardy riders“ padovanojo visiems vaikams sėdmaišių. Tikriausiai bus išdėlioti netoli televizoriaus. Vakarais bus smagu padrybsoti. Dar keletas gudruolių, kurie žinojo daugiausiai motociklų firmų, laimėjo mažesnius prizus.
Vėliau klubo prezidentas E.Barodica prasitarė, kad klube tik su barzdomis yra labai griežta tvarka. Šiaip klube – jauni ir gana užsiėmę žmonės. Visi užsibrėžė, kad kasmet sudalyvaus bent dviejuose renginiuose. Vienas iš jų galėtų būti mototurizmo ralis. Dar vienas – socialinis renginys. Sezonas užskaitytas.
