Ši idėja nėra nauja, prie jos grįžtama nuolat. Šį kartą apie tokią prevencijos tvarką prabilo Seimo narys Domas Griškevičius.
Užsienio šalyse tokios tvarkos pavyzdžių yra, tačiau tiek policija, tiek teisininkai ir net vairavimo specialistai siūlymus šią tvarką įgyvendinti Lietuvoje vertina skeptiškai. Anot jų, kur kas svarbiau už baudos dydį yra jos neišvengiamumas, tad šiuo metu kur kas palankiau vertinamas būtų baudos balų sistemos sugrąžinimas nei baudų diferencijavimas pagal pajamas.
Reikėtų jungti atskiras duomenų bazes
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad kiekviena iniciatyva, skirta drausminti pažeidėjus, yra sveikintina ir verta diskusijos, tačiau šiuo atveju baudų už Kelių eismo taisykles dydžio diferencijavimas pagal gaunamas pajamas būtų sunkiai įgyvendinimas.
Anot pašnekovo, šiuo metu Lietuvoje veikianti automatizuota protokolų surašymo pažeidėjams sistema taptų nebetinkama naujajai tvarkai, kadangi policijos duomenų bazė tokiu atveju turėtų būti papildyta Valstybinės mokesčių inspekcijos turima informacija apie pajamas. Tai reikštų, kad šiuo metu pilnai funkcionuojančią sistemą reikėtų keisti, o tai gali būti pakankamai sudėtinga.
„Kadangi prieš kurį laiką automatizavome protokolų surašymą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, būtų labai sudėtinga įsivaizduoti tą sistemą, kad ji veiktų ir galėtų pasitikrinti kiekvieno asmens pajamas ir paskirti jam baudą. Manau, kad tai būtų labai apsunkintas mechanizmas, nes mes dabar einame būtent tuo supaprastintu keliu, kai protokolas surašomas automatizuotai“, – sakė Vytautas Grašys.
Klausimų kelia lygiateisiškumo principas
Advokatas ir Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) Tarptautinio Apeliacinio Teismo ir Tarptautinio Tribunolo teisėjas Arnas Paliukėnas samprotauja, kad tokie siūlymai dėl kitokių baudų dydžio skirtingas pajamas gaunantiems žmonėms yra pakankamai daug klausimų keliantis siūlymas.
Vienas pagrindinių aspektų, kurį pabrėžia Arnas Paliukėnas – lygiateisiškumo principai. Jei bausmės už nusikaltimus Lietuvoje skiriamos vienodos tiek skurdžiau gyvenantiems, tiek turtingesniems, kodėl turėtų būti diferencijuojamos baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
„Žinant dar matomą mūsų tautos posovietinį mentalitetą, su tikrųjų pajamų nustatymų gali būti visaip. Jei bandome kažką perkelti iš kitų valstybių „vienas prie vieno“, nebūtinai viskas pavyksta. Jeigu kaip pavyzdį baudų diferencijavimui imame Suomiją, tai ten žmonių mentalitetas yra visai kitoks. Ir su mokesčių slėpimu, ir oficialių pajamų gavimu yra šiek tiek kitaip. Aš pritarčiau tai pozicijai, kad tokią sistemą įgyvendinti būtų sudėtinga.
Kitas dalykas – man kyla abejonių, ar čia yra tikrasis teisingumas, ar visais atvejais tai būtų teisingiau nei yra dabar. Suprantu, kad nuomonių yra visokių. Galbūt mano pozicija irgi gali būti kritikuotina, bet aš manau, kad lygiateisiškumo prasme mes nepadarytume gerai.
Jeigu mes kalbame apie baustumą baudžiamosios teisės prasme, tai ten gali būti skiriamas ir laisvės atėmimas bei daug kitų bausmių, bet visuomet kalbama apie lygiateisiškas bausmes. Kodėl tuomet turėtų būti kitaip su administraciniais nusižengimais? Man toks reglamentavimas neatrodytų teisingas ir keltų tam tikrų abejonių“, – kalbėjo Arnas Paliukėnas.
Pritartų galimybei grąžinti baudos balų sistemą
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pridūrė, kad kur kas labiau dėmesio vertas būtų siūlymas sugrąžinti baudos balus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Prieš kiek mažiau nei penkiolika metų panaikinta baudos balų sistema, anot viršininko, buvo veiksminga ir ją dabar integruoti į policijos duomenų bazes ir sistemas būtų žymiai lengviau nei kurti bendrą sąsają su VMI, siekiant nustatyti piniginę baudą pagal pajamas.
„Kartais ieškant tų naujovių galbūt reikėtų pažvelgti atgal ir sugrįžti prie ankstesnių dalykų. Pamenu, kad iki 2008-ųjų metų buvo baudos balų sistema. Surinkus tam tikrą baudos balų skaičių pažeidėjas netekdavo teisės vairuoti ir privalėjo pabaigti mokymus. Tai tikrai skatino vairuoti atsakingiau ir labiau laikytis kelių eismo taisyklių.
Kadangi Administracinių nusižengimų registre turime automatinį protokolų surašymą, baudos balų sistema šioje vietoje turėtų veikti visai neblogai. Ir tų investicijų, ko gero, nereikėtų daug, kad sistema veiktų registre ir skaičiuotų balus už tam tikrus pažeidimus. Baudos balų sistemą atsimenu ir galiu pasakyti, kad ji tikrai gerai veikė.
Viena iš priežasčių, kodėl 2008-aisiais baudos balų sistema nustojo gyvuoti, buvo tai, kad ji buvo pakankamai sudėtinga, nes kiekvienu atveju viską skaičiuoti ir žiūrėti turėjo pareigūnas. Jei kalbame apie dabartinius laikus, kai tokiems procesams pajungtos informacinės technologijos, automatiniu būdu balus priskiriančią sistemą pajungti būtų tikrai nesunku“, – pridūrė LKPT viršininkas.
Esmė – ne baudos dydis
Kad kur kas svarbiau nei nuobaudos dydis yra jos neišvengiamumas priduria ir vairavimo specialistai. Vairavimo mokyklos „Amplius LT“ direktorius Artūras Pakėnas sako, kad vargu ar diferencijuojamos baudos kardinaliai pakeistų Kelių eismo taisyklių pažeidėjų įpročius. O štai baudos balai, pašnekovo nuomone, teigiamų pokyčių įnešti galėtų.
„Aš manau, kad pagrindinis principas yra didesnė pažeidėjų kontrolė ir baudos neišvengiamumas. Ne baudos dydis. Pasiūlymas dėl baudų diferencijavimo pagal pajamas logikos irgi šiek tiek turi, yra taikomas kitose šalyse, bet aš manau, kad nereikėtų skubėti. Tarkime man šimto eurų bauda būtų apčiuopiama, kitas tos baudos net nepajustų. Kyla klausimas, ar tai didintų eismo saugumą, ar biudžeto surenkamumą?
Aišku, būtų poveikis, bet ar tikrai mes pasiruošę įvesti tokią sistemą ir ar tikrai bus nustatyta, kokios yra tikrosios pažeidėjo pajamos? Pas mus dažnai taip būna, kad pirmiausia kokią nors naujovę priima, o paskui žiūri, kad neveikia. Atsiranda daug bereikalingo sąmyšio.
O baudos balų sistemos sugrąžinimui tikrai pritarčiau. Ji tikrai veikė, nes dabar etatiniai kelių eismo taisyklių pažeidėjai tiesiog moka baudas ir niekuo daugiau nerizikuoja, o gaunant baudos balus net ir už nedidelius pažeidimus labai greitai atsirastų noras laikytis Kelių eismo taisyklių. Juk nėra pareigingesnio vairuotojo už tą, kuriam iki teisės vairuoti atėmimo liko paskutinis baudos balas“, – svarstė Artūras Pakėnas.
