„Savaitės“ kalbinti pašnekovai sako, kad bausmių griežtinimas – tik laikinas sprendimas. Iš pradžių tai veiksminga, tačiau, praėjus metams ar dvejiems, žmonės pripranta. Vienintelės priemonės, leisiančios mažinti eismo nelaimių skaičių – mokymas, švietimas, auklėjimas.
„Lietuva turi saugaus eismo programas, kurias pasitvirtina tam tikram metų laikotarpiui, tam tikras priemones ir nėra tokio tęstinumo tarp tų programų. Pas mus viso labo yra tik trumpalaikės vizijos. Jeigu mes turime tik trumpalaikę viziją, sakykim, kokių penkių metų, tai esame užsibrėžę programoje tam tikrus tikslus. Tokiu atveju mes neinvestuosime per daug į jaunimo švietimą, į darželinukų auklėjimą, nes nematysime, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai naudinga“,– sakė VGTU Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas.
Daugelis ES šalių yra numačiusios iš pirmo žvilgsnio utopinį tikslą – nulį žūčių keliuose. Valstybės įgyvendina dešimtmečius trunkančias programas, kurios gerina eismo saugumą, skatina gyventojų švietimą. Dabartinė Lietuvos valstybinė saugaus eismo plėtros programa numatyta tik iki 2017-ųjų. Joje keliami tikslai tobulinti kelių infrastruktūrą, plėsti greičio kontrolės prietaisų tinklą, vykdyti didesnę eismo dalyvių kontrolę.
Šiais metais žuvusiųjų skaičius sumažėjo 16 proc., tai yra tikrai geriausi rezultatai per penkerius metus, – sakė Vidmantas Pumputis.
„Aišku, norėtųsi daryti vis daugiau, bet, kaip ir minėjau, yra patvirtintas veiksmų planas, kuris, manyčiau, yra tikrai efektyvus ir tą patvirtina žuvusiųjų skaičiaus mažėjimas. Šiais metais žuvusiųjų skaičius sumažėjo 16 proc., tai yra tikrai geriausi rezultatai per penkerius metus“, – sakė Vidmantas Pumputis, Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo sk. vedėjas.
EK patvirtintame strateginiame plane 2011-2020 metams narėms labiausiai rekomenduojama šviesti ir mokyti eismo dalyvius, siekiama, kad saugumo kelyje būtų mokomas ne tik jaunimas, bet ir į užsienį išvykstantys vairuotojai. Lietuva tik prieš porą metų mokyklose Įdiegė Žmogaus saugos bendrąją programą, per kurią mokiniai supažindinami su eismo sauga, kultūra. Tiesa, tam skiriama vos nuo 8 iki 17 pamokų per metus. Atsakingą ir etišką vaikų elgesį keliuose skatina ir konkursas „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“.
„Aišku, galima skirti ir daugiau dėmesio, bet jau yra numatyta privaloma saugaus eismo disciplina pradinėse klasėse, numatytas konkretus valandų skaičius, pedagogai yra ruošiami, būtent, kaip tai paaiškinti vaikams. O, be abejo, norėtųsi didesnio dėmesio ir iš tėvų, kad tėvai rodytų tinkamą pavyzdį, aiškintų, kur yra saugaus eismo pagrindinės problemos – greitis, neatsakingas elgesys“,– sakė V. Pumputis.
O valstybė, panašu, kol kas daugiau dėmesio skiria kovai su padariniais, o ne priežastimis. Didžioji dalis jėgų metama į baudų griežtimą, didesnę eismo dalyvių kontrolę, nors ir mokymas bei švietimas neturėtų būti pamirštas. Aišku, pirmieji žingsniai žengti, tačiau rezultato reikės laukti ne vienerius metus, kol užaugs karta, auklėta neviršyti greičio, negrūmoti praeiviams, nevažiuoti autobusams skirta juosta ir tiesiog gerbti kitus eismo dalyvius.
