1958 m. ZIL 135
Automobilis gavo visiškai naują tiems laikams sistemą – jį varė du varikliai, kiekvieno kurių gali tekdavo tik vienos pusės ratams. Variklių galia siekė po 120 AG. Transporto priemonė galėjo judėti ne tik žeme, bet ir plaukti, rašo trucker.lt.
1960 m. ZIL 132
Triašis padidinto pravažumo modelis turėjo 7,0 l 180 AG variklį. Maksimalus greitis siekė 67 km/val. Deja, dėl to, kad ratai buvo tvirtinami tiesiai prie rėmo, automobilį buvo ne tik sunku valdyti, bet ir kelionės juo nebuvo malonios.
1962 m. ZIL E 167
Kuriant super visureigį buvo panaudota ZIL 135L bazė. Projekto tikslas buvo sukurti ypatingu pravažumu išsiskiriantį automobilį, kuris galėtų pasiekti net atokiausius Sibiro kampelius. Automobilis pravažumu pralenkė vikšrinius vilkikus, puikiai pasirodė ir bendro naudojimo keliuose, judėdamas maždaug 50 km/val. greičiu. Transporto priemonė turėjo du 180 AG variklius.
1965 m. ZIL 135P „Delfinas“
Amfibijos kūrimui buvo panaudota karinio sunkvežimio ZIL 135K bazė. Iš pradžių visureigis buvo kuriamas perkėlų per upes formavimui, tačiau pagaminus tapo aišku, kad amfibiją galima panaudoti gerokai plačiau. Įdomu tai, kad „Delfino“ korpusas buvo pagamintas iš stiklo audinio pluošto ir galėjo atlaikyti iki 5 balų stiprumo štormą.
1970 m. ZIL 5901 PGT-2
Paieškų gelbėjimo transportas – tokį pavadinimą gavo šis visureigis – amfibija, sukurtas kosmonautų paieškai ir gelbėjimui. Nors modelis gerokai lenkė pirmąją versiją, jo taip ir nepradėjo naudoti. Priežastis banali – nebuvo lėktuvų, galinčių į paieškų regioną permesti 17 tonų sveriantį „automobilį“.
