Beveik didelei šeimynai – „Renault Grand Scenic“

Be abejonės, tokio modelio kratytųsi bet kuris tik į trečią dešimtmetį įžengęs jaunuolis, nebent jis turėjo progos pasirašinėti po keliais gimimo liudijimais dar skaičiuodamas „nioliktus“ metus. Bet jų – vienetai, o tokio amžiaus žmonių, perkančių naujus automobilius, dar mažiau. Tad vertėtų koncentruotis į tuos, kurie pilnametystės sukaktį šventė prieš dviženklį metų skaičių.

Tipinis tokio automobilio pirkėjas būtų šeima su dviem vaikais, neretai važiuojanti pas gimines į kitus miestus. Kiek tokių yra? Labai daug.

Poreikiai

Ar „Grand Scenic“ atitinka minimalius tokios šeimos poreikius? Jis erdvus, funkcionalus, turi prancūziško sudėtingumo ir teigiamo dizaino nestandartiškumo. Lyginant su kitais vienatūriais („Opel Zafira“, „Volkswagen Touran“), yra nebrangus. Variklių pasirinkimas puikus, papildomos komplektacijos galimybių netrūksta, o komforto trūkumu šiame modelyje skųstis irgi negalima.

Tačiau tokius epitetus galima būtų vardinti bet kuriam naujam automobiliui. Kuo prancūzų dičkis yra išskirtinis?

Erdvė

Pirmas išskirtinis bruožas – jis beprotiškai erdvus. Ne tik pagal skaičius, bet ir tikrovėje. Vizualiai „Grand Scenic“ lenkia savo konkurentus salono erdve.

Keliaujant į „McDonald‘s“, priekyje drąsiai tilps hamburgerinė pora, vidurinėje eilėje – ne pačios mažiausios jos vaikų kėdės. Prireikus sutalpinti porą uošvių, problemų taip pat nebus – vietos kojoms čia užtenka visiems ir visur. Tačiau atlenkus galinę sėdynių eilę, apie bagažinę teks pamiršti. Kaip, beje, ir kituose vidutinio dydžio vienatūriuose. 

Komplikuotumo vartant galines sėdynes pastebėti neteko. Viskas aišku, suprantama ir patogu.

Po variklio gaubtu

Antras komplimentas – varikliui. Nedažnai tenka girti prancūziškus variklius, tačiau šis 1,6 litro dCi dyzelis – nuostabus. Galbūt prie teigiamo įspūdžio prisideda ir visiškas šio variklio „nurašymas“ dar prieš pabandant, tačiau jo degalų ekonomijos ir traukos santykis – stulbinamas. Ir tai – vos 1,6 litro!

130 AG ir 320 Nm – tokius skaičius generuoja, atrodytų, tik golfo dydžio automobiliui tinkamas motoras. Su juo įsibėgėjimas 0-100 km/h trunka 10,3 sek., tačiau ši statistika niekada nebuvo dyzelių naudai. Jo koziris – trauka prie žemų sūkių, mieste, užmiestyje, važiuojant bet kuria pavara. Visam šitam apibūdinti tinkamų žodžių ieškoti kišenėje nereikia – puiku.

Jeigu šiame variklyje laikui bėgant „neišlįs“ kokios kritinės inžinerinės klaidos, kurių remontas būna itin brangus, tai turėtų tapti dažnai komplektuojamu motoru daugelyje „Renault“ automobilių. Ypač įvertinant nedidelę jo CO₂ emisiją (prie mokesčių už ją, pripažinkime, artėjame ir mes) – 119 g/km.

Dyzelino sąnaudos taip pat džiugina – Vilniuje sudėtinga viršyti 8 l/100 km, užmiestyje galima „palįsti“ po šešiais.

„Prancūziškumas“

Bet „Grand Scenic“ turi ir blogųjų pusių. Viena jų – klimato kontrolė, kurios veikimas nei vienam mano kolegų nebuvo suprantamas.

Atrodo, kas čia gali būti sudėtingo? Nusistatai temperatūrą, paspaudi magišką mygtuką „Auto“ ir iki sezono pabaigos į tuos skaičius nekreipi dėmesio. Bet ne čia – net ir padarius „Auto“ režimą, norint automobilio saloną prišildyti, „Grand Scenic“ vos jį užkūrus pučia šaltą vėją visu pajėgumu. Į langus. Kam to reikia? Žmonės nesėda į tokius automobilius po nakties draugaujant su alkoholiu, tad langų kiekvienąkart nupūtinėti tikrai nereikia.

Kitas prancūziškas komplikuotumas – tempomatas (arba autopilotas). Jis veikia puikiai, tačiau jo valdymui gali būti skirtas ištisas vartotojo knygelės skyrius. Norint jį įjungti ir naudotis, automobiliuose paprastai užtenka vieno ar dviejų kažkurios rankos pirštų. Norint naudotis juo „Renault Grand Scenic“, reikia trijų rankų.

Norint jį įjungti, reikia paspausti mygtuką, esantį šalia pavarų perjungimo svirties. Greičio didinimui/mažinimui skirti mygtukai yra vienoje vairo pusėje, o „Set“ ir „Reset“ – kitoje. Autopiloto valdymas čia komplikuotas labiau nei eismas Lenkijoje.

Mano kolega Ramūnas, taip pat bandęs šį automobilį, siūlo prancūzams nebeišradinėti dviračio – „Grand Scenic“ salono ergonomiką galima nesunkiai pagerinti paėmus pavyzdį iš bet kurio „Das Auto“: „Tokius automobilius vairuoja ramūs šeimyniški žmonės, kuriems įprasta ieškoti daiktų ten, kur jie ir turi būti“.

Kitam GAZAS.LT žurnalistui Tomui, kaip ir man, užkliuvo kvailas klimato kontrolės elgesys. Garso sistemos valdymas, anot jo, yra komplikuotumo įsikūnijimas.

Apibendrinant

Ar „Renault Grand Scenic“ yra geras pasirinkimas šeimai? Taip, bet tik tuo atveju, jeigu iki šiol nevažinėjote vien vokiškais ar vien japoniškais automobiliais. Priešingu atveju, pripratus prie minėtų šalių gamintojų elementarumo, susidūrus su kai kurių sistemų valdymo keblumais norėsis prancūzą nustumti nuo tilto.

Bet jeigu kažkada teko turėti ar bent vairuoti prancūzą ir jo subtilybės nepasirodė blogos, „Grand Scenic“ – puikus pasirinkimas. Ypač su 1,6 dCi varikliu. Vis tik tai neeilinis automobilis, savo dizainu gerokai lenkiantis opelius, mazdas ir daugumą kitų vienatūrių.

Tik gal vertėtų palaukti, kol „Renault“ komplektuos šį variklį su automatine pavarų dėže – mechaninė skirta ne tokio tipo automobiliui.

Palyginimas (septynviečiai vienatūriai, 80-85 tūkst. Lt kainos kategorijoje)