Vos 53,8 proc. dyzelinių automobilių vairuotojų teigė, jog kurą perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų prisipažino dyzeliną nelegaliai perkantys iš vilkikų vairuotojų, 16,9 proc. respondentų ieško baltarusiškų degalų, o likę 18,3 proc. renkasi ūkininkams skirtą dyzeliną arba ieško kitų būdų jo įsigyti nelegaliai.
Benzinu varomų automobilių vairuotojai į degalines užsuka žymiai dažniau. 75 proc. respondentų, vairuojančių benzininius automobilius, degalus perka oficaliose degalinėse. 17,2 proc. ieško baltarusiško benzino, 6,7 proc. – neoficialių būdų įsigyti pigesnio kuro.
„Dyzelinių automobilių savininkai daug daugiau laiko praleidžia kelyje ir nuvažiuoja daugiau kilometrų, todėl jiems perkant pigesnį kurą susitaupo reikšmingesnė suma nei vairuojantiems benzininius automobilius. Be to, nelegalaus dyzelino pasiūla kur kas didesnė nei benzino ar kitų degalų“, – sako Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas.
Remiantis apklausos duomenimis, 42,2 proc. dyzelinių automobilių vairuotojų per metus įveikia virš 16 tūkst. kilometrų. Tokį atstumą per metus nuvažiuoja perpus mažiau benzinu varomų automobilių.
„Priežasčių, kodėl vis daugiau lietuvių dyzeliną perka nelegaliai, ieškoti toli nereikia, užtenka pažvelgti į skaičius: perkant nelegaliai, dyzelinas yra nuo 1 iki 1,5 lito už litrą pigesnis. Vadinasi, daugiau nei 42 proc. apklaustųjų, kurie per metus įveikia virš 16 tūkst. kilometrų, pirkdami kurą nelegaliai gali sutaupyti vidutinį mėnesio atlyginimą“, skaičiuoja V. Daukšas.
Daugiau nei pusė vairuotojų važinės mažiau
Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė vairuotojų bus priversti važinėti mažiau. Dalis vairuotojų netgi yra linkę atsisakyti nebūtinų pirkinių, kad sutaupytais pinigais padengtų augančias išlaidas degalams. Tam pasiryžtų 18,3 proc. apklaustųjų. O daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų pripažįsta, kad, nepriklausomai nuo degalų kainos, jie važiuos tiek pat kiek ir anksčiau.
„Dabartinę situaciją galima įvardinti taip: bandymas pažaboti dyzelinių automobilių populiarumą tik dar labiau paskatino nelegalią prekybą degalais. Vertindami šių ir praėjusių metų pradžioje atliktas apklausas, pastebime: dyzelino oficialiose degalinėse perka penktadaliu, o benzino dešimtadaliu mažiau respondentų nei pernai“, – sako V. Daukšas.
Kas dešimtas vairuotojas degalams išleidžia daugiau nei 500 Lt per mėnesį
Beveik penktadalis vairuotojų prieš užkurdami automobilį skaičiuoja, ar nevertėtų trumpų atstumų įveikti pėsčiomis arba dviračiu. 11,5 proc. apklaustųjų su padidėjusiomis degalų kainomis planuoja „kovoti“ keliaudami į darbą ar sodybą vienu automobiliu su kolegomis ar draugais. Šeimos, kurios turi du automobilius, degalams skirtus pinigus taupys naudodamiesi tik viena transporto priemone. Šį būdą taupyti renkasi beveik dešimtadalis respondentų.
Apklausa parodė, jog daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų degalams per mėnesį išleidžia nuo 200 iki 300 litų. Kiek daugiau – beveik trečdalis – per mėnesį įveikia daugiau kilometrų ir jų išlaidos degalams siekia 500 litų. 11,7 proc. apklaustųjų sakė degalams išleidžiantys nuo 500 iki 1 tūkst. litų.
Vairuotojai ir toliau naudos dyzeliną
Nors praėjusiais metais dyzeliniams automobiliams buvo sugriežtinta techninė apžiūra, o 2013-aisiais šie degalai tapo dar brangesni, jų kaina ir populiarumas išlieka didesnis. Apklausa parodė, kad pirmenybę dyzeliniams automobiliams ir toliau teiks 65,9 proc. dyzelinių automobilių vairuotojų.
Dar ištikimesni pasirinktiems degalams – benzinu ir dujomis varomų automobilių vairuotojai. Trys ketvirtadaliai planuoja būtent tokius automobilius vairuoti ir ateityje. 19,6 proc. šiuo metu į savo automobilius benziną pilančių vairuotojų ateityje svarsto pirkti dyzelinius automobilius.
