Vienoje nuotraukų, publikuotų transporto skelbimų portale „Autoplius.lt“, nufotografuota automobilio salono priekinė dalis, vairuotojo vieta. Čia matosi, kad prietaisų skydelyje rodoma rida – 279 514 km.
Antroje nuotraukoje tame pačiame skelbime BMW rida jau kitokia. Vos 152 316 km.
Lietuvoje įstatymai numato, kad už transporto priemonės ridos klastojimą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamojo kodekso 306.2 straipsnis nurodo, kad už tokią veiką gali būti baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Ridos tikrai neatsukau“
15min redakcijai paskambinus rusvojo BMW pardavėjui, šis neslėpė nuostabos.
„Negali būti, nesuprantu, kaip čia taip yra. To automobilio rida yra apie 153 tūkst. km“, – akcentavo skelbime nurodytu telefonu atsiliepęs vyras.
Paklaustas, ar žino, kad už automobilio ridos klastojimą pagal Lietuvos įstatymus gresia baudžiamoji atsakomybė, vyras pabrėžė, kad greičiausiai įsivėlė kažkokia klaida, mat BMW ridos jis tikrai neatsukinėjo.
Tačiau po pokalbio su 15min redakcija, minėta nuotrauka, kurioje matyti, jog automobilio rida 279 514 km, iš skelbimo dingo. Kartu pasikeitė ir telefono numeris, kuriuo reikėtų skambinti norint įsigyti BMW.
Ridos klastotojų skelbimus trina
„Autoplius.lt“ portalo komunikacijos vadovas Matas Buzelis sakė, kad portalo lankytojų pastabų dėl klaidinančių skelbimų duomenų sulaukia nuolatos. Nesvarbu, ar pranešti norima apie įtarimų keliančius ridos parodymus, klaidinančią kainą, ar paprasčiausiai neteisingai parinktą modelio pavadinimą.
„Tokiais atvejais mūsų klientų aptarnavimo skyriaus specialistų komanda susisiekia su transporto priemonės pardavėjais ir pasiteirauja dėl skelbime esančios galimai netikslios informacijos. Dažnai pasitaiko atvejų, kada iš JAV atgabentų automobilių rida nurodoma myliomis, tačiau matavimo vienetais paliekami kilometrai. Skirtumas tarp 100 tūkst. mylių ir kilometrų – ne toks jau mažas“, – pastebėjo M.Buzelis.
Taip pat portalo administracija sulaukia laiškų su nuotraukomis, kuriose matyti akivaizdūs ridos klastojimo atvejai.
„Vartotojai paprasčiausiai išsisaugo anksčiau buvusių skelbimų nuotraukas ir informuoja mus apie ridos klastojimą, kada tokie automobiliai parduodami perpardavėjų. Tokius skelbimus blokuojame ir apie tai pranešame pardavėjams“, – sakė pašnekovas.
Nustatyti sudėtinga
Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas, 15min sakė, kad 2016 m. buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės ridos suklastojimo, o pernai – 8. Jis akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, jeigu prokuratūra arba ikiteisminio tyrimo įstaiga gauna skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius.
Paradoksą, kad Lietuvoje ypač dažnai kalbant apie automobilių ridos klastojimą ikiteisminiai tyrimai pradedami ne taip jau dažnai, R.Matonis paaiškino paprastai: „Asmenys, dėl vienų ar kitų priežasčių, nesikreipia į policiją, dėl to ir tyrimų nėra daug.“
Visgi jis neslėpė, kad ridos klastojimo atvejus sudėtinga ištirti dėl daugelio priežasčių.
„Sudėtinga pasakyti ir nustatyti, kurioje šalyje buvo galimai suklastota rida – ar užsienio valstybėje, iš kurios atgabenta transporto priemonė, ar jau Lietuvoje, prieš parduodant automobilį. Asmuo, parduodantis užsienio šalyje pirktą transporto priemonę, paprastai teigia, kad jis tokį automobilį jau pirko užsienio valstybėje ir apie galimą klastojimo atvejį nieko nežino. Taip pat asmuo gali teigti, kad pakeistas prietaisų skydelis ar pan.“, – vardijo Policijos departamento atstovas.
Jis patarė, kad naudotų automobilių pirkėjai būtų ypač atidūs, tikrintų perkamo automobilio dokumentus ne tik vietoje, bet ir patikrintų automobilį duomenų bazėse, automobilių apžiūrų centruose.
„Be to, visuomet galima pasikonsultuoti su automobilių specialistais, kurie pagal automobilio susidėvėjimą gali preliminariai pasakyti, kiek automobilis gali būti realiai nuvažiavęs“, – komentavo R.Matonis.
