Į 15min kreipėsi italas, kuris kovo mėnesio pradžioje nuomojosi „CityBee“ automobilį, o po kelių savaičių sulaukė netikėto skambučio.
Užsienietis pamanė, kad jam skambino policijos pareigūnas, kadangi laužyta anglų kalba buvo kalbėta apie viršytą greitį, todėl nusprendė luktelėti, kol jį pasieks bent kažkoks įrodymas apie padarytą pažeidimą.
Policija nesusisiekė
Tuomet atkeliavo „CityBee“ laiškas apie padarytą pažeidimą, tačiau taip pat – be jokių įrodymų, nors vairuotojas ir sutinka viršijęs greitį, nes teigia skubėjęs į darbą.
„Kai paprašiau įrodymų ar kokių dokumentų – jie neatsakė. Tada mano mergina lietuvė perskambino jiems. Jie pasakė, kad tokia bauda numatyta sutartyje“, – sakė italas.
Iš tiesų, „CityBee“ automobilių parko vadybininkas italui nurodė sutarties punktą 3.9, kuriame numatyta bauda už pavojingą ar chuliganišką vairavimą. Ji siekia 300 eurų.
„CityBee“ vadybininkas italui paaiškino, kad jų įmonė sulaukė kitų vairuotojų nusiskundimų, todėl „CityBee“ „peržiūrėjo rezervaciją ir pamatė, kad automobilis buvo vairuojamas nesaugiai“.
Įmonės duomenimis, važiuodamas per Liubarto tiltą italas viršijo greitį lygiai 50 km/val. – lėkė 90 km/val. greičiu, kur numatytas 40 km/val apribojimas.
Baudžia pagal pranešimus
„CityBee“ automobilių parko vadybininkas Domas Garbinčius teigė, kad ant kiekvieno jų automobilio yra nurodytas numeris, kuriuo apie „chuliganišką vairavimą“ ir pranešė vairuotojai.
„Buvo peržiūrėta konkretaus asmens rezervacija, kurioje buvo matomi automobilio greičiai tam tikrose vietose. Ir tie greičiai viršijo leistiną greitį daugiau nei 50 km/val.“, – sakė D.Garbinčius.
Paklaustas, ar nesulaukus nusiskundimų vis tiek yra peržiūrimas „CityBee“ kliento maršrutas ir galimas „chuliganiškas vairavimas“, „CityBee“ vadybininkas teigė negalintis to atskleisti.
Įmonės atstovas patikino, jog į kitų vairuotojų pranešimus, kurie yra fiksuojami skambučių centre, apie „pavojingą ir chuliganišką vairavimą“ visuomet atkreipiamas dėmesys.
Sutartyje neapibrėžta
D.Garbinčius taip pat negalėjo pakomentuoti, kiek tikslus yra jų greičio nustatymo būdas ir ar yra taikoma tam tikra paklaida. „CityBee“ vadybininkas aiškino, kad taikydama baudą įmonė vadovaujasi Kelių eismo taisyklėmis (KET).
„Na, chuliganiškas vairavimas – tiksliai (sutartyje – 15min. past.) nėra apibrėžta šita sąvoka. Bet chuliganišku vairavimu galime laikyti didelį piktybišką greičio viršijimą, kai žmogus specialiai viršija greitį tam tikrose atkarpose, kai vairuotojas viršija greitį ne 5 km/val., bet ir 50 km/val., ir daugiau“, – sakė D.Garbinčius.
Įtvirtinimas sutartyje turi būti proporcingas vartotojo padarytam sutarties pažeidimui ir negali leisti paslaugų teikėjui nepagrįstai praturtėti kitos šalies, t. y. vartotojo sąskaita.
Tuo tarpu chuliganiško ir pavojingo vairavimo apibrėžimas Administracinių nusižengimų kodekse skamba šiek tiek kitaip – chuliganišku elgesiu kelyje laikomas „vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas“.
„CityBee“ vadybininkas teigė informuojantis policiją dėl netvarkingai klientų pastatytų automobilių, kai fiksuojamas KET pažeidimas. Tuo tarpu dėl chuliganiško vairavimo sutartyje numatytą nuobaudą įmonė skiria savo nuožiūra.
Bankas grąžintų pinigus?
„Europcar“ padalinio Lietuvoje vadovas Einoras Čiagus sakė 15min, jog jų įmonė savo sutarties bendrosiose sąlygos yra įrašiusi kliento atsakomybę už „nedraudiminius įvykius“, tačiau tam būtina sąlyga – padaryta žala, naudojant automobilį ne pagal paskirtį.
Pasak „Europcar“ atstovo, piniginių baudų sutartyje dėl viršyto greičio ar kitokių KET pažeidimų įmonė nėra numačiusi.
„Mes gauname oficialias baudas, kurios yra užfiksuotos policijos. Iš esmės, fiksuoti tokių pažeidimų pagal pranešimus mes net nelabai turime teisės, nes pas mus didžioji dalis, apie 80 proc., klientų yra užsieniečiai. Klientas paprasčiausiai galėtų užginčyti papildomą pinigų sumą per banką, o bankas greičiausiai gražintų klientui pinigus“, – sakė E.Čiagus.
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) atstovė Marija Kazanovič lakoniškai teigė, jog įmonės vairuotojų už KET pažeidimus neturėtų bausti, nes to nenumato Administracinių nusižengimų kodeksas.
„Ūkio subjektams nesuteikta teisė skirti administracines nuobaudas už padarytus KET pažeidimus“, – sakė M.Kazanovič.
Bauda turi būti adekvati
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Giedrė Nenartavičiūtė teigė 15min, kad VVTAT specialistai negali įvertinti, ar tokia numatyta bauda yra sąžininga kliento atžvilgiu, kadangi tarnyba turėtų vertinta visą sutartį, o ne atskirus jos punktus.
Na, chuliganiškas vairavimas – tiksliai (sutartyje – 15min past.) nėra apibrėžta šita sąvoka.
VVTAT atstovė pažymėjo, kad klientui pasirašius po tokia sutartimi „CityBee“ pateikti įrodymų apie padarytą žalą nereikia – užtenka užfiksuoti sutarties pažeidimą, už kurį „CityBee“ ir yra numačiusi baudą.
Tiesa, įmonės negali leisti sau piktnaudžiauti klientų atžvilgiu ir reikalauti nepagrįstai didelės baudos už sutarties pažeidimą.
„Nuostolių, kurie paslaugų teikėjo nėra įrodinėjami iš anksto bei reikalaujami vartotojui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, įtvirtinimas sutartyje turi būti proporcingas vartotojo padarytam sutarties pažeidimui ir negali leisti paslaugų teikėjui nepagrįstai praturtėti kitos šalies, t. y. vartotojo sąskaita“, – teigė G.Nenartavičiūtė.
Žada aptarti baudos dydį
Po publikacijos „CityBee“ susisiekė su 15min ir pateikė dar vieną komentarą dėl vairuotojui skirtos baudos. Raštu pateiktame atsakyme jau teigiama, kad vairuotojas ne tik viršijo greitį, tačiau ir darė kitus neleistinus manevrus. Bet įmonė yra užfiksavusi tik viršytą greitį, dėl kitų pažeidimų jie kliaujasi vairuotojų pranešimais.
„Iš klientų gautoje medžiagoje pateikta, kad buvo dvigubai viršijamas leistinas greitis, keičiant eismo juostas nerodomi posūkių signalai, pavojingai manevruoja nardant tarp kitų automobilių. Patys esame įsidiegę greičio stebėjimo sistemą, kuri leidžia nuotoliniu būdu stebėti ar asmenys vairuojantys „CityBee“ automobilius neviršija greičio“, – raštu komentavo „CityBee“ vadovas Lukas Yla.
Anot jo, pastebėję greičio viršijimą, į „CityBee“ telefonu įspėja laikytis Kelių eismo taisyklių (KET).
Tokiu būdu bendruomenė esą skatinama vairuoti atsakingai ir būti drausmingais eismo dalyviais, tačiau užsienietis perspėtas nebuvo. Su italu susisiekęs vadybininkas tik pranešė apie paskirtą baudą.
„CityBee“ vadovas aiškino, kad tai buvo klaida, kurią ruošiasi ištaisyti.
„Jei į tokius pastebėjimus nereaguojama, siekdami apsaugoti kitus eismo dalyvius, skiriame sutartyje numatytą baudą vairuotojui ir perduodame informaciją policijai. Šiuo atveju mūsų specialistas paskubėjo ir vietoje išsiųsto sudrausminančio įspėjimo – skyrė baudą. Mūsų kaltė, kad neįspėjome kliento“, – raštu teigė L.Yla.
„Susisieksime su Italijos piliečiu, kuris naudojosi mūsų paslaugomis ir aptarsime skirtos baudos dydį“, – raštu pažadėjo „CityBee“ vadovas, nors bauda jau yra sumokėta..
