Nerūdijantis plienas iš karto daugeliui pasirodė kaip revoliucinė idėja – kodėl visi gamintojai negamina kėbulų tik iš nerūdijančio plieno? Juk jis, žinoma, nerūdija ir gali būti labai tvirtas. Jo galima ir nedažyti, jei tik kam patinka tokia nuogo plieno išvaizda. Tačiau nemanykite, kad visi yra kvailiai, o štai „Tesla“ pataikė į taikinį, kurio kiti net nematė.
Nerūdijantis plienas buvo išrastas dar 19 amžiuje, plačiau pradėtas naudoti nuo 20 amžiaus pradžios. Šis geležies, anglies, chromo ir kitų metalų lydinys, beje, nebūtinai yra visiškai atsparus korozijai – viskas priklauso nuo recepto ir sąlygų. Tačiau galima tvirtai teigti, kad nerūdijančio plieno automobilio kėbulas neturėtų nukentėti nuo rūdžių.
Kokie kiti automobiliai turėjo nerūdijančio plieno kėbulus?
Nerūdijantis plienas automobiliuose yra naudojamas. Iš jo kartais gaminamos slenksčių apdailos, valytuvų sistemos detalės, stabdžių linijos, išmetimo sistemos komponentai. Tačiau didesnės kėbulo detalės iš nerūdijančio plieno gaminamos itin retai.
„Ford“ dar ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje pradėjo eksperimentuoti su nerūdijančio plieno kėbulais. Tiesa, ši medžiaga taip ir nepaplito po automobilių gamyklas, nors „Ford“ eksperimentai tęsėsi iki pat aštuntojo dešimtmečio. 1957-1958 metais gamintas „Cadillac Eldorado Brougham“ turėjo nerūdijančio plieno stogą. Tokią detalę turėjo ir „Maserati Bora“, gamintas 1971-1978 metais. Nerūdijančio plieno stogas neblogai atspindi saulės šviesą, todėl, bent jau teoriškai, automobilio salonas turėjo taip stipriai neįkaisti. Tačiau, žinoma, šias detales „Cadillac“ ir „Maserati“ naudojo tik dėl grožio – taip tiesiog įdomiau.
Būta ir kitų automobilių, kurie turėjo nerūdijančio plieno kėbulus. Juos matavosi net ir amerikietiški bei kanadietiški autobusai. Žinomas Kanados autobusų gamintojas „Motor Coach Industries“ iki pat 20 amžiaus pabaigos savo autobusų šonus gamino iš nerūdijančio plieno.
Tačiau, aišku, nerūdijančio plieno kėbulas pirmiausia yra siejamas su „DMC DeLorean“ sportiniu automobiliu, gamintu 1981-1983 metais. Visi „DeLorean“ automobiliai net nebuvo dažyti, todėl atrodė vienodai. Bet ar žinojote, kad ir „Porsche Cayman“ nešioja nerūdijančio plieno detales? Virš galinės arkos esanti riesta kėbulo detalė turėjo būti pagaminta iš įprasto plieno, tačiau jis vis įtrūkdavo štampavimo proceso metu.
Kodėl visi automobiliai nėra gaminami iš nerūdijančio plieno?
Klausimą būtų galima formuoti ir kitaip – kodėl joks automobilis nėra ir nebuvo gaminamas iš nerūdijančio plieno? „Tesla Cybertruck“ ir „DeLorean“ turi vieną panašumą – abiejų nerūdijančio plieno plokštės yra sumontuotos tik kaip viršutinis, dekoratyvus kėbulo sluoksnis. Elonas Muskas to niekada ir neslėpė, ypatingą savo pikapo kėbulą vadindamas egzoskeletu.
Taip yra dėl to, kad nerūdijantis plienas yra brangus ir ne taip jau lengvai apdirbamas. Jei pažvelgtumėte į išvardintus pavyzdžius, pastebėtumėte, kad tik „Porsche Cayman“ turi riestą nerūdijančio plieno detalę – visos kitos plokštės (nuo „Maserati“ iki „Cybertruck“) yra daugiau-mažiau tiesios arba sulenktos paprastu tiesiu kampu.
Kai DMC kūrė „DeLorean“, buvo teigiama, kad automobilio kėbulo detalės niekada nebus taisomos – jos bus keičiamos, nes jas tiesinti yra tiesiog per sunku. Taip yra dėl to, kad nerūdijantis plienas kietėja nuo apdirbimo. Žinoma, riestos linijos yra įmanomos – juk kriauklės gaminamos nuolat. Tačiau tai padaryti brangiau nei naudojant įprastą plieną.
Nors kai kurie entuziastai savo „DeLorean“ nudažė, dažai sunkiai limpa prie nerūdijančio plieno. Aišku, jį dažyti įmanoma, bet tai kainuoja ir laiko, ir pinigų. Daugelis nerūdijančio plieno komponentų apskritai buvo nedažyti.
Žinoma, pastangos sukurti gražų nerūdijančio plieno kėbulą atsipirktų, jei jos suteiktų nors kokį nors konkurencinį pranašumą. Tačiau ne visi nori metalinio šaldytuvo spalvos automobilio, todėl daug jų būtų dažomi ir kai kurie žmonės net nežinotų, kad vairuoja nerūdijančio plieno automobilį. Tai kam stengtis? Dėl rūdžių?
Nerūdijančio plieno automobilis nerūdija ir tai yra gerai. Tačiau po juo esančius aliuminio ar paprasto plieno komponentus korozija vis tiek užpuls. Galiausiai, juk ir technologijos sensta ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Kam kurti nerūdijantį automobilį, jei žmogus vis tiek jo atsisakys daugiausiai po 10 metų?
Kodėl „Tesla Cybertruck“ yra pagamintas iš nerūdijančio plieno?
Taigi, nerūdijantis plienas yra brangesnis, sunkiau apdirbamas, sunkiai dažomas, nesuteikia konkurencinio pranašumo, o tokį kėbulą dar ir remontuoti sudėtingiau. Atrodo, kad naudoti šios medžiagos tiesiog nėra prasmės. Bet Elonas Muskas ir „Tesla“ šioje vietoje klaidos nedaro.
Visų pirma, tai nėra šiaip paprastas nerūdijantis plienas. Tai yra ypatingasis Ultra-Hard 30X Cold-Rolled, kurį SpaceX naudoja raketų gamybai. Ir tai jau yra konkurencinis pranašumas – „Cybertruck“ vairuotojai galės girtis, kad vairuoja iš erdvėlaivio medžiagų pagamintą elektromobilį. Anksčiau žmonės taip neatkreipdavo dėmesio į kėbulo medžiagas, o dabar įspūdingo pristatymo dėka atkreipė, todėl net nesvarbu, ar „Cybertruck“ bus dažomas.
Ir Ultra-Hard 30X Cold-Rolled iš tikrųjų yra nepaprasta medžiaga. Bus įdomu pamatyti, ar prie šio metalo gerai lips automobiliniai dažai, tačiau aišku, kad „Cybertruck“ kėbulas yra nepaprastai tvirtas. Taigi, remonto klausimai nebėra tokie svarbūs.
Galiausiai, Elonas Muskas nori, kad „Cybertruck“ atrodytų tarsi nužengęs iš ateities. Būtent dėl to pasirinktas toks neįprastas dizaino kelias. Šiuo metu rinkoje nėra jokio kito tokio nerūdijančio plieno automobilio, o demonstracija su kūju visus privertė atkreipti dėmesį į „Cybertruck“. Galbūt tai iš dalies ir tėra marketingo triukas, tačiau jis tikrai yra apgalvotas ir pavykęs.
