„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Darnus judumas: saugiai į Birštono apžvalgos bokštą, o po Panevėžį — dviračiu

Sugriuvus kelionių po pasaulį planams, ne vienas iš naujo atrado Lietuvos jaukius kurortus, triukšmingus didmiesčius ir ramesnius miestus. Kokybiška infrastruktūra — vienas iš kriterijų, dėl ko į vienus miestus poilsiautojai atvyksta, o kitus aplenkia. Žinoma, kokybiška susisiekimo sistema gyvybiškai svarbi ir vietos gyventojams, juk kas nori gyventi nepatogiame mieste? Tai suprasdamos, kai kurios savivaldybės ėmėsi ryžtingų veiksmų — įgyvendina darnaus judumo planus. Pasivaikščiokime po Birštoną bei Panevėžį ir savo akimis įsitikinkime, kaip jiems sekasi.
Birštonas
Birštonas / Birštono turizmo informacijos centro nuotr.

Birštonas: poilsiautojų srautai — iššūkis susisiekimo infrastruktūrai

Kai paskutinį kartą svečiavotės Birštone, ar pastebėjote, kaip sparčiai gerėja šio miesto susisiekimo infrastruktūra? 2016-aisiais Birštono savivaldybė už dviračių takų plėtros spartą net sulaukė ypatingo įvertinimo — apdovanojimo iš Susisiekimo ministerijos. Kaip pastebėjo 15min kalbintas miesto savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Dargis, infrastruktūros plėtra bei žinia apie kokybiškus takus pritraukia vis daugiau aktyvaus laisvalaikio mėgėjų.

Žinoma, papildomi lankytojų srautai sukuria ir papildomas eismo srautų reguliavimo bei saugumo problemas. Anot pašnekovo, kurortinio sezono metu, savaitgaliais, net teko apriboti dviratininkų bei elektrinių paspirtukų eismą gražiausiame Nemuno krantinės take. Taigi, jeigu teko dviračiu važinėtis po Birštoną, tikriausiai pastebėjote, kad laukiami esate ne visuose takuose, tačiau taip sugalvota ne šiaip sau, o siekiant užtikrinti poilsiautojų saugumą. Be to, miesto centrinė dalis „užsikemša“ automobiliais, tampa sunku patekti į sanatorijas, kavines, kultūros paveldo objektus, o vyresnio amžiaus žmonės nė negali patogiai pasiekti maldos namų ar parduotuvės.

Birštono savivaldybės nuotr./Birštono kurorto šventė
Birštono savivaldybės nuotr./Birštono kurorto šventė

„Atsiranda vis didesnis poreikis reguliuoti išaugusius lankytojų srautus, kad kuo mažiau diskomforto jaustų tiek vietos gyventojai, tiek ir patys svečiai“, — pasakojo E.Dargis ir pridūrė, kad šiam tikslui pasiekti inicijuotas eismo srautų kontrolės ir automobilių statymo vietų Birštono mieste organizavimo planas. Tikimasi, kad tai pagelbės renkantis tinkamiausius sprendimus, atskleis dabartinės susisiekimo sistemos trūkumus ir padės apsispręsti dėl tolimesnės dviračių-pėsčiųjų takų, mokamų stovėjimo aikštelių plėtros bei sustiprins Birštono, kaip saugaus ir eismui draugiško kurorto, įvaizdį.

Svečių tiek, kad net sunku prasilenkti

Klystate, jeigu manote, kad darnus judumas aktualus tik didžiųjų miestų gyventojams. Svarbu prisiminti, kad Nemuno pašonėje įsikūrusį Birštoną lanko ir lietuviai, ir užsienio šalių svečiai. Paprastai daugiausiai svečių atvyksta šiltuoju metu laiku: gatvėse išauga pėsčiųjų, dviratininkų, paspirtukininkų ir automobilių skaičius. Kaip pastebėjo 15min pašnekovas, tai tampa iššūkiu vietos gyventojams — ima trūkti automobilių stovėjimo vietų ne tik specialiose aikštelėse, bet ir kiemuose, o dėl išaugusio eismo dalyvių skaičiaus kartais net sunku prasilenkti vaikštinėjant.

Dėl išaugusio eismo dalyvių skaičiaus kartais net sunku prasilenkti vaikštinėjant.

„Šiuos srautus reikia reguliuoti įvairiais sprendimais: papildomai įrengiant pėsčiųjų-dviračių takus, išskiriant papildomas juostas dviračių eismui, mažinant autotransporto greitį įrengiant greičio ribojimo kalnelius, ribojant parkavimą miesto centre nukreipiant automobilius į periferines parkavimo aikšteles“, — mintimis dalijosi jis, o paprašytas papasakoti, kokius svarbiausius darnaus judumo plano darbus galėtų išskirti, atsakė, kad kone didžiausias ir sudėtingiausias užmojis — viaduko per magistralinį kelią Vilnius–Marijampolė įrengimas bei jo prieigų sutvarkymas.

Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos archyvo nuotr./Kelionės po Lietuvą: Birštono apžvalgos bokštas
Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos archyvo nuotr./Kelionės po Lietuvą: Birštono apžvalgos bokštas

Įrengus viaduką ir sutvarkius takų tinklą pagal naujausius universalaus dizaino reikalavimus, bus saugiai sujungtos dvi Birštono miesto dalys, skiriamos magistralinio kelio. Dar viena gera žinia ta, kad viaduku bus galima saugiai pasiekti aukščiausią Lietuvos apžvalgos bokštą.

Ruošiasi pagrindinės gatvės rekonstrukcijai

O kas Birštone, mieste, kuris siekia judėti darniai, jau nuveikta? Anot 15min kalbinto E.Dargio, kurorte pagaliau laukiami elektromobilius vairuojantys svečiai, specialiai jiems įrengtos greito įkrovimo stotelės. Pasivaikščiojimus bei aktyvų laisvalaikį mėgstantys poilsiautojai džiaugiasi naujais pėsčiųjų bei dviračių takais daugiabučių kvartaluose. Beje, čia įtaisytas naujas apšvietimas, tad Birštono gatvėmis smagu pasivažinėti dviračiu net vakarais.

Ypač sanatorijose apsistojusiems svečiams ar vyresnio amžiaus žmonėms patogu pailsėti specialiai įrengtose atokvėpio vietose. O miesto pasididžiavimas — Mokyklos ir Žvėrinčiaus gatvių privačių namų kvartalų pritaikymas dviratininkams, pėstiesiems bei įvairią negalią turintiems žmonėms, vadovaujantis universalaus dizaino principais.

Ir tai — dar ne viskas, kas laukia Birštono. Pasak pašnekovo, dalis darnaus judumo priemonių dar neįgyvendinamos, tačiau planuojamos pradėti dar šiemet. Tarp numatytų darbų — pagrindinės Jaunimo gatvės rekonstrukcija, dviračių saugojimo infrastruktūros diegimas. Be to, planuojama rekonstruoti jaukiausias senamiesčio gatveles. Remiantis preliminariais skaičiavimais, darnaus judumo plano įgyvendinimas iš viso atsieis apie 4,5 mln. eurų.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Sekmadienis Panevėžyje
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Sekmadienis Panevėžyje

Ateities Panevėžys — darnus ir draugiškas miestas

Persikelkime į daugiau kaip 85 tūkst. gyventojų turintį penktą pagal dydį Lietuvos miestą — Panevėžį. Pasivaikščiokime rudenėjančiomis gatvėmis ir pažiūrėkime, kaip sekasi įgyvendinti darnaus judumo planą. Kaip ir Birštonas, Panevėžys turi kuo pasigirti — už aktyvų dalyvavimą darnaus judumo iniciatyvose pernai jam suteiktas Ateities miesto apdovanojimas.

15min kalbinta savivaldybės Komunikacijos skyriaus atstovė Aistė Pranciulienė svarstė, kad ši nominacija ir vykdomi darbai įrodo, kad Panevėžiui puikiai sekasi įgyvendinti darnaus judumo planus. Vis dėlto, būtina suprasti, kad visko padaryti vienu metu tiesiog neįmanoma, todėl susisiekimo infrastruktūra dar turi trūkumų.

„Vienas iš jų, — kalbėjo ji, — nepilnai įgyvendinta galimybė judėti skirtingais susisiekimo būdais, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam, bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui.“

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Sekmadienis Panevėžyje
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Sekmadienis Panevėžyje

Prioritetas — gražesnis miestas ir kokybiškesnis gyvenimas

Džiugi žinia ta, kad vykstantys infrastruktūriniai, aplinkosauginiai, eismo gerinimo projektai leidžia užtikrintai teigti, kad iki 2030-ųjų visi suplanuoti pokyčiai bus įgyvendinti, o panevėžiečiai judės darniai. Kalbant apie svarbiausius suplanuotus darbus verta paminėti, kad Panevėžys taps dar vienu dviračiams pritaikytu miestu — čia numatyta nutiesti daugiau patogių takų. Tvarkant viešąsias erdves daug dėmesio planuojama skirti sveikos gyvensenos ir kokybiško gyvenimo skatinimui.

Ką dar netrukus išvysime Panevėžyje? Tarp svarbiausių darbų — saugumo priemonių diegimas prie sankryžų ties pėsčiųjų perėjomis, kurios bus pritaikytos regos ar kitokią negalią turintiems asmenims. Panašių planų yra ir kalbant apie viešąjį transportą, kuris, ateities mieste, bus pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

Anot 15min pašnekovės, Panevėžyje šiuo metu vykdoma daugiau kaip 14 infrastruktūrinių projektų, kurie gerins ne tik estetinį miesto vaizdą, bet ir miestiečių gyvenimo kokybę. Be to, jos teigimu, įgyvendinant darnaus judumo priemones gyventojams suteikiama alternatyva individualiam motoriniam transportui – skatinamas kokybiškas, patrauklus ir lengvai prieinamas judėjimas pėsčiomis, dviračiais, viešuoju transportu. Taip pat plečiama bevariklio transporto infrastruktūra, auga viešojo transporto patrauklumas, gerėja ir pasiekiamumas.

Darnaus judumo planai – sveikesniam keliavimo būdui

Siekdamos paskatinti sveikesnius ir mažesnį poveikį aplinkai turinčius keliavimo būdus, daugelis Lietuvos savivaldybių atsiliepė į Susisiekimo ministerijos kvietimą parengti darnaus judumo mieste planus. Galimybę skirti daugiau dėmesio šiems planams ir problemų sprendimui suteikė Europos Sąjungos fondų investicijos.

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs