Rugsėjo 8 d. vykusioje jau trečiojoje Energetikos ministerijos ir Lietuvos energetikos agentūros organizuotoje Elektromobilumo konferencijoje buvo aptarta Lietuvos ir Europos patirtis elektromobilumo srityje, pristatytos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros skatinimo esamos ir planuojamos priemonės bei naujos iniciatyvos, būtinos plėtoti elektromobilių infrastruktūrą Europoje bei užtikrinti žalią ir tvarią transporto sistemą visiems europiečiams.
60 tūkstančių įkrovos stotelių
Atidarydamas Elektromobilumo konferenciją, energetikos ministras Dainius Kreivys pažymėjo: „Pasaulinės ir Lietuvos elektromobilumo plėtros tendencijos rodo, kad 90 proc. automobilių, kuriais šiandien važinėjame, jau greitai taps muziejiniais eksponatais. Nuo 2035 m. Europos Sąjungoje nebus parduodami nei krovininiai, nei lengvieji automobiliai su vidaus degimo varikliais“.
2022 metais Europos Sąjungoje elektromobilių skaičius išaugo 58 proc., o per pirmą šių metų pusmetį – dar 18 procentų. Lietuvoje elektromobilių skaičius pernai didėjo trečdaliu (33 proc.), o per šių metų pirmąjį pusmetį – dar 25 procentus.
Tardamas konferencijos dalyviams sveikinimo žodį ministras D.Kreivys pažymėjo, kad lyginant Lietuvą su Europos elektromobilumo lyderėmis – Skandinavijos šalimis (Danija, Švedija, Norvegija) – mums dar reikia pasitempti, nes elektromobiliai Lietuvoje sudaro tik 1 proc. viso automobilių parko, tačiau elektromobilumu mes jau lenkiame artimiausius kaimynus – Latviją, Estiją, Lenkiją. Nors šiuo metu Lietuvoje yra 10 tūkst. elektromobilių, tačiau Energetikos ministro teigimu, tikimasi, kad 2030 metais Lietuvoje jau galėtų būti nuo 120 iki 250 tūkstančių elektromobilių.
Elektromobilumo plėtra reikalauja ir tinkamai išplėtotos infrastruktūros, be to, ieškantieji naujo automobilio skundžiasi, kad elektromobilių kainos šiuo metu vis dar yra didesnės nei tos pačios klasės automobilių su vidaus degimo varikliais.
Energetikos ministro D. Kreivio teigimu, patogiai kelionei elektromobiliais Lietuvoje reikia 60 tūkstančių viešųjų ir privačių įkrovos stotelių ir tiek jau planuojama turėti 2030 metais. Nors žvelgiant į kelerius pastaruosius metus, galima pastebėti, kad įkrovos stotelių skaičius didėjo kartais, tačiau to neužtenka – elektromobilių aptarnavimo infrastruktūra turi būti plečiama dar didesniais tempais ir, pasak Dainiaus Kreivio, infrastruktūros plėtra yra ta sritis, kur valstybės parama gali turėti labai didelę reikšmę.
Energetikos ministerija jau parengė finansavimo priemones ir skyrė 46 mln. eurų, kad būtų įrengta 53 tūkst. privačių krovimo prieigų individualiuose ir daugiabučiuose namuose bei darbovietėse. Pirmojo etapo metu parama buvo skirta įrengti 3000 įkrovos prieigų.
Energetikos ministras D.Kreivys pastebėjo, kad lyginant elektromobilių ir automobilių su vidaus degimo varikliais kainą, reiktų vertinti ir kelionės išlaidas, t. y. kiek kainuoja nuvažiuoti tą patį atstumą vienu ar kitu automobiliu ir kokios išlaidos reikalingos automobilių techniniam aptarnavimui. Vairuojant elektromobilį, šios išlaidos yra žymiai mažesnės, tad galvojant apie ilgąjį laikotarpį, investicijos į elektromobilį, jo eksploataciją, priežiūrą yra mažesnės. Be to, tendencijos rodo, kad gana greitai tos pačios klasės elektromobilio kaina bus tokia pati ar net mažesnė, nei automobilio su vidaus degimo varikliu.
Konferencijoje kalbėjęs Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato Tvaraus ir pažangaus skyriaus laikinasis vadovas dr. Axelis Volkery pabrėžė, kad sparčiai didėjant elektromobilių skaičiui, labai svarbi yra tinkama šiems automobiliams skirtos infrastruktūros plėtra. Be to, reikia galvoti ir apie atitinkamą energetikos politiką.
A.Volkery pristatė naująjį ES „Alternatyvių degalų infrastruktūros reglamentą“, kuris bus privalomas ES valstybėms narėms. Šis reglamentas užtikrins elektromobilių vairuotojams patogią prieigą prie viešųjų įkrovos stotelių bei kainų skaidrumą, t. y., visose viešosiose įkrovos stotelėse turės galioti tos pačios sąlygos. ES valstybės turės užtikrinti tam tikrą minimalią galią, instaliuotą elektromobilių įkrovos infrastruktūroje.
Pasak A.Volkery, kalbama ne vien apie elektrinius automobilius – galvojama ir apie vandeniliniu kuru varomų automobilių infrastruktūrą. Ypač svarbu, kad visoje Europos Sąjungoje elektriniams automobiliams skirta infrastruktūra būtų tolygi, kad kiekvienas, turintis elektromobilį, galėtų ramiai keliauti visose ES šalyse.
Dauguma įkrovos stotelių bus namuose, bendrovių teritorijose
Elektromobilumas – neišvengiama ateitis, todėl į elektromobilio įkrovos stotelę reikia žiūrėti kaip ne į atskirą įrenginį, o į kaip neatsiejamą pastato energetikos sistemos dalį. Tai Elektromobilumo konferencijoje akcentavo ir Lietuvos energetikos agentūros l. e. p. vadovė Agnė Bagočiutė: „Įvairių šalių patirtis rodo, kad 90 proc. įkrovimo infrastruktūros turi būti privati – tai ekonomiškiau, patogiau ir didina motyvaciją rinktis elektromobilį. Nebūtina turėti elektromobilį, kad priimtumėte svarbų ir tvarų sprendimą ateičiai – įsirenkite privačią elektromobilio įkrovimo prieigą, pasinaudojant valstybės teikiama dotacija. Tai leis taupyti laiką ir keliones planuoti patogiau, pigiau ir tvariau“.
Elektromobilio įkrovos nereikėtų lyginti su vidaus degimo variklį turinčio automobilio kuro bako užpildymu. Statistika rodo, kad mūsų automobiliai vidutiniškai apie 22 valandas per parą tiesiog stovi. Dažniausiai stovėjimo vietos yra ten, kur dirbame ir kur gyvename. Tai akcentavo ir A.Bagočiutė: „Kol dirbame, kol būname namuose, mūsų elektromobilius galima įkrauti“.
Todėl dauguma įkrovos stotelių turėtų būti įrengta namuose, bendrovių stovėjimo aikštelėse ar teritorijose, o viešosiomis greitos įkrovos prieigomis vairuotojai naudotųsi tada, kai keliauja arba kai reikia greitai įkrauti automobilį.
Lietuvos energetikos agentūrai paskelbus pirmąjį paramos įrengti elektromobilių įkrovos prieigas kvietimą, šia parama jau pasinaudojo 3 000 asmenų, tačiau, Agnės Bagočiutės teigimu, pasigesta juridinių asmenų aktyvumo, nes kvietimu pasinaudojo tik 578 bendrovės. Elektromobilių įkrovos prieigoms įrengti Lietuvoje numatyta parama siekia net 46 mln. eurų. Pirmojo kvietimo metu buvo paskirstyta apie 3 mln. eurų.
Pasak Lietuvos energetikos agentūrai vadovaujančios Agnės Bagočiutės, planai ambicingi: 2026 m. pirmą ketvirtį šalyje turėtų būti įrengta 53 000 privačių įkrovos prieigų individualiuose namuose ir daugiabučiuose bei darbovietėse. 2023 m. rugsėjo 7 d. paskelbta parama įrengti elektromobilių įkrovos prieigas kvietimai fiziniams asmenims, o šio mėnesio gale bus paskelbtas kvietimas ir juridiniams asmenims.
Naujų kvietimų sąlygos palankesnės, paprastesnės (ilgesnis paraiškų priėmimo laikotarpis, įkrovos prieigą galės įsirengti ne tik namo savininkas, bet ir nuomininkas, nebus reikalaujama pateikti namo savininko leidimo, yra galimybė įsirengti kelias įkrovos prieigas, stoteles, naujame kvietime gyventojai galės pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančias įkrovimo stoteles, iki 11 arba 22 kW, su dinaminiu galios valdymu ar be jo ir kt.), tad tikimasi, kad pareiškėjų aktyvumas bus didelis. Naujovė yra ta, kad privačių elektromobilių įkrovos prieigų įrengimui bus galima pasinaudoti ir miestų gatvių apšvietimų infrastruktūra.
„Valstybės parama reikalinga, laukta ir padeda priartinti elektromobilumo erą Lietuvoje“, – pabrėžė Lietuvos energetikos agentūros l. e. p. direktorė Agnė Bagočiutė.
Sparti elektromobilumo plėtra
Pasak konferencijoje kalbėjusios susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės, elektromobilumo srityje, Energetikos ministerija ir Susisiekimo ministerija dirba ranka rankon, nes pokyčiai ir iššūkiai tikrai dideli.
„Žalumas įgavo didelį pagreitį, požiūris iš esmės pasikeitė ir visos ateinančios penkerių –dešimties metų investicijos į sveiką aplinką, į darnų judrumą jau planuojamos, vadovaujantis visiškai kitais standartais. Lietuvoje matome didelius pokyčius, matome, jog elektromobilių skaičius augo 6 kartus“, – konferencijoje pažymėjo Agnė Vaiciukevičiūtė.
Nors elektromobilių skaičiaus augimas labiausiai stebimas didžiuosiuose miestuose (antai Vilniuje, kuris yra aiškus šios srities lyderis, taip pat Kaune ir Klaipėdoje), tačiau elektromobilių skaičius didėja ir mažesniuose miestuose.
Susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės teigimu, 2025 m. pabaigoje mūsų šalyje jau turėtų būti apie 50 000 elektra varomų automobilių, o 2030 m. jų skaičius turėtų būti jau 240 000 (skaičiuojant ne tik grynuosius elektromobilius, bet hibridinius, įkraunamus automobilius). Tikimasi, kad tuo metu jau turėsime išvystytą infrastruktūrą, susiformuos antrinė elektromobilių rinka, kuri dar tik pradeda formuotis.
„Tiek privačios, tiek ir viešosios infrastruktūros, tiek elektromobilių, saulės elektrinių, šilumos siurblių ir visos šios ekosistemos subsidijavimas yra tai, ko Lietuvai dabar reikia“, – sakė viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, kviesdama išbandyti paramos priemones, nes vėliau jų gali ir nebelikti.
Praėjusiais metais, pradėjus elektromobilių įsigijimo skatinimą, šiam tikslui tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims buvo skirta 50 milijonų eurų.
Pasak Agnės Vaiciukevičiūtės, elektromobilių įsigijimo skatinimo priemonės jau veikia: fiziniai asmenys, pasinaudoję parama, įsigijo jau 2 500 elektrinių automobilių (naujam automobiliui įsigyti paramos dydis fiziniams asmenims siekia 5 000 eurų, naudotam, iki 4 metų – 2 500 eurų, juridiniams asmenims – iki 4 000 eurų naujam automobiliui), tad 10 mln. eurų paramos jau išnaudota. 38 mln. eurų skirta ir viešojo sektoriaus transformacijai, tad elektromobilumo skatinimui iš viso skirta 88 mln. eurų.
Nuo 2026 m. visos organizacijos, perkančios automobilius pagal viešųjų pirkimų įstatymą, turės įsigyti nulinės taršos transporto priemones.
Agnė Vaiciukevičiūtė Elektromobilumo konferencijoje pateikė ir prognozę: šiuo metu mūsų šalyje yra 16 000 „grynųjų“ elektromobilių, tad pasinaudojus parama, jų skaičius greitai turėtų padidėti 24 tūkstančiais. Žinoma, didėjant elektromobilių skaičiui, tuo pat metu turi būti intensyviai plečiama ir infrastruktūra.
Kalbėdama apie elektromobiliams skirtą infrastruktūrą, Susisiekimo viceministrė pažymėjo, kad diskutuojant su elektromobilių gamintojais, dažnai išsakoma nuomonė, jog šiuolaikiniam miesto žmogui, per dieną nuvažiuojančiam 50–100 kilometrų, elektrinio automobilio įkrovimo infrastruktūra jau dabar nėra problema.
Tačiau vairuotojai sako, kad magistralėse jiems trūksta greitos įkrovos stotelių. Nuomonės labai skirtingos, neretai išsiskiriančios. Vis tik Elektromobilumo konferencijoje Agnė Vaiciukevičiūtė dar kartą akcentavo pokytį, kuris turėtų būti visiems suprantamas: elektrinis automobilis – ne tas pats, kas automobilis su vidaus degimo varikliu, kurį kuru užpildyti galima tik benzino kolonėlėse.
Elektrinis automobilis energiją gali gauti net tik viešosiose įkrovos prieigose, bet ir namuose, darbo vietose ir pan. Todėl didelis dėmesys bus skiriama ne tik viešos infrastruktūros plėtrai, bet ir privačių įkrovos stotelių infrastruktūros plėtrai.
Taip pat siekiama sukurti vieningą informacinę sistemą, kad elektromobilių vairuotojai visoje ES gautų informaciją apie tai, kur jie galėtų įkrauti savo automobilio bateriją.
Be to, pasak viceministrės, aiškiai matoma, kad apie elektromobilius, jų eksploataciją yra sukurtas ne vienas mitas, tad didelė proceso dalis turėtų būti švietimas: žmonėms reikia paaiškinti kodėl apsimoka įsigyti elektromobilį, kokie yra pasirinkimai, automobilių modeliai, kainos ir panašiai tam, kad visuomenė tiesiog būtų labiau informuota.
Konferenciją organizavo Lietuvos energetikos agentūra ir Energetikos ministerija. Ji rengiama Lietuvos energetikos agentūrai įgyvendinant jungtinį projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“ pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva", finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
