„Deja, turime pasakyti, kad kelių kokybė yra bloga. 59 procentai kelių yra nepatenkinamos būklės, jų kokybės indeksas neatitinka reikalavimų. Šie rezultatai parodo, kad praeityje nebuvo investuojama, o jei buvo investuota – tai daryta nekokybiškai. Ką daryti su rezultatais, spręsime vėliau, kai patikrinsime didesnį kelių kiekį. Bet be abejo, ilgalaikis planavimas bus labai svarbus. Kasmet testuojant ir tikrinant tuos pačius kelius mes galėsime matyti, kaip kinta kelių būklė ir tai padės sudaryti ilgalaikius planus“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas teigia, kad naujoji technologija, jei prireiks, leis tinkamai pakoreguoti ateities planus.
„Šie tyrimai leis nustatyti esamo kelių tinklo būklę bei padės išvengti žmogiškojo faktoriaus klaidų nustatant kelių kokybę. Matuosime nelygumus, trūkius dangoje, provėžas, skersinį nuolydį. Tai paspartins darbus ir išvengsime tam tikrų situacijų, kai, pavyzdžiui, ne visur skersiniai nuolydžiai buvo suteikti keliui pagal sutartį ar normatyvinius dokumentus“, – sako V.Andrejevas.
Pasak jo, galutinis sprendimas dėl kelių remonto darbų bus priimtas patikrinus visus kelius.
„Rajoninių kelių būklė yra tikrai nepatenkinama ir blogų kelių kiekis yra pakankamai didelis. Kuomet mes turėsime tą tikrąjį skaičių, nes asfaltuotų rajoninių kelių yra apie 8 tūkstančiai kilometrų, galėsime nustatyti, kiek yra tikrųjų prastų kelių procentų nuo viso kiekio. Tada galėsime grįžti prie plano koregavimo ar sutarimo, koks bus rezultatas, tarkime, 2035 metais“, – sako V.Andrejevas.
Šiuo metu jau išanalizuoti pirmųjų 1000 km asfaltuotų rajoninių valstybinės reikšmės kelių tyrimų duomenys. Pagal juos nustatytas dangos būklės indeksas (DBI) rodo, kad 59 proc. šių kelių yra blogi, t. y. DBI viršija 4 balus. Šio indekso reikšmė nustatoma pagal kelio dangos pažeidimų – plyšių, išdaužų, nelygumų, provėžų kiekį bei jų tiesioginę įtaką eismo saugai ir komfortui.
Dangos būklės indeksas susideda iš 3 parametrų. Pirmasis – komforto indeksas atspindi dangos nelygumų situaciją. Antrasis – saugumo indeksas, nustatomas atsižvelgiant į kelyje susidariusias vėžes, t. y. defektus, dėl kurių kelyje stovi vanduo, todėl automobilį gali sumėtyti arba jis gali nuslysti nuo kelio. Trečiasis – struktūrinis indeksas, parodantis dangos stiprumą, t. y. kelio galimybę atlaikyti apkrovas, atsparumą „lūžimui“.
„Prasta rajoninių kelių būklės situacija susidarė per daugelį metų dėl lėšų stokos, privalome ją spręsti. Pirmas žingsnis – esame parengę ilgalaikės valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategijos projektą. Ilgalaikė strategija leis efektyviai ir skaidriai plėtoti ir prižiūrėti Lietuvos kelių infrastruktūrą. Antras svarbus žingsnis kelių būklei pagerinti – laikytis sudaryto plano“, – sako V.Andrejevas.
Mobiliosios laboratorijos pagalba iki šių metų pabaigos bus ištirta visų asfaltuotų rajoninės reikšmės kelių tinklo būklė ir priimti sprendimai dėl remontuotinų ruožų bei jų tvarkymo apimčių. Bendras tokių kelių ilgis – 8192 km.
Pasak V.Andrejevo, pagal esamas galimybes, jei kelių finansavimas ateityje nepadidės, iki 2035 m. Lietuvoje turėtų būti sutvarkyti beveik visi magistraliniai ir krašto keliai, kurie yra blogos būklės ir maždaug pusė prastos būklės rajoninių kelių. Kelių direkcijos parengtame ilgalaikės valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategijos projekte numatyta, kad iki 2035 m. turi būti sutvarkyta apie 2119 km rajoninių kelių, tam reikės apie 551 mln. eurų.
Naudojantis mobilios laboratorijos įranga, Lietuvos automobilių kelių informacinės sistemos duomenis bus galima atnaujinti kasmet, todėl bus tiksliau atrenkami remontuotini valstybinės reikšmės kelių ruožai, operatyviau sudaromi prioritetiniai jų remontavimo sąrašai, tinkamiau parenkamas kelio dangos remonto tipas. Kasmet atliekami kelių tinklo tyrimai leis nustatyti kelių būklę ir jos kitimo tendencijas, tuo pačiu įvertinti, ar esamų investicijų į kelius pakanka tinkamai kelių būklei užtikrinti. Taip bus galima efektyviau planuoti ir investuoti kelių plėtrai ir remontui skiriamas lėšas.
