1. Skrydis pro pėsčiuosius
Kelių eismo taisyklės numato, jog elektrinių paspirtukų vairuotojai pro pėsčiuosius turėtų važiuoti jų ėjimui artimu greičiu – maždaug 3–5 km/val. Ir taip yra ne tik dėl to, kad jų neišgąsdintumėte (tačiau tai irgi svarbu!).
Važiuojant dideliu greičiu galite nespėti sureaguoti į staigų pėsčiojo manevrą, pavyzdžiui, jam išgirdus, jog jūs atvažiuojate. Tokioje situacijoje pėstieji dažnai neprognozuojamai metasi į kurią nors pusę ir iš anksto nuspėti jų veiksmus – sudėtinga. Svarbu suprasti, jog nevažiuojamoji dalis yra pėsčiųjų erdvė ir jie dar nėra įpratę, kai pro juos zuja paspirtukininkai, dviratininkai ar kiti eismo dalyviai.
2. Perėjų kirtimas „aukščiausia pavara“
Nepaisant to, pėsčiųjų perėja yra reguliuojama, ar ne, pirmiausiai eismo dalyvis privalo įsitikinti, jog ją kirsti yra saugu. Dar darželyje ar pradinėse klasėse mus mokė, kaip reikia pereiti gatvę – užaugus taisyklės nesikeičia.
Reikia suvokti, jog vairuotojų matymo kampas nėra toks platus, kaip gali atrodyti, todėl pamatyti iš toli dideliu greičiu atskrendantį paspirtukininką gali būti sudėtinga, ypač atliekant posūkio manevrą. Tas pats galioja ir reguliuojamose perėjose – niekada negali žinoti, ar vairuotojas netyčia nepastebėjo raudonos spalvos šviesoforo signalo, ar jam nedingo stabdžiai, ar jis nepasijuto blogai ir pan. Dairykitės visada!
3. Spartuolio sindromas
Skrieti su vėjeliu – smagu. Tačiau ir pavojinga. Kuo didesniu greičiu važiuojate, tuo sunkiau išvengti kliūčių kelyje: duobių, nelygumų, vandens išplauto smėlio ir kt. O jeigu dar vengiate dėvėti šalmą – pasekmės gali būti ne tik mažesnis dantų skaičius burnoje, bet ir atviri kaulų lūžiai.
4. Išvažiavimų ignoravimas
Pagal kelių eismo taisykles, automobilių vairuotojai, įvažiuojantys į kelią iš šalia jo esančių teritorijų ar iš jo išvažiuojantys, privalo duoti kelią elektrinių paspirtukų vairuotojams. Tačiau nepaisant jūsų pirmumo, negalite pamiršti jog šios vietos yra itin pavojingos. Dažnai įvažiavimai būna užstatyti automobiliais, apaugę medžiai ar krūmais, o tai mažina vairuotojo matomumą. Nepamirškite stabtelėti prieš tokius įvažiavimus ir įsitikinti, jog tęsti kelionę yra saugu.
„IKI Velomaratonas“ tradiciškai vyks priešpaskutinį rugpjūčio sekmadienį – rugpjūčio 23 dieną Vilniuje. Renginio startas ir finišas numatytas prie LR Seimo rūmų. Dviračių šventėje mėgėjams skirtas „ERGO mėgėjų“ važiavimas (10 km), treniruotiems mėgėjams – „CRAMO Semi Sport“ (50 km) grupė, profesionalams – „CRAMO Sport“ (100 km) važiavimas, o el. paspirtukų, vaikų bei „Terrasport“ riedučių, riedlenčių ir paspirtukų grupės dalyviai riedės atskiroje 2,4 km ilgio trasoje. Dalyviai registruotis į renginį gali internetu: www.ikivelomaratonas.lt. Projektas „IKI Velomaratonas 2020“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
