Šiemet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad draudimas naudoti biodegalus žiemos mėnesiais prieštarauja įstatymams ir panaikino draudimus numatančius teisės aktus.
Taigi, jau po savaitės Lietuvos degalinėse vairuotojai įsigis degalus su bio komponentais. Kaip ir daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuva skatina švaresnių degalų naudojimą. Biodegalai draugiškesni aplinkai, nes lyginant su naftos degalais į atmosferą išmeta iki 72 proc. mažiau anglies dvideginio. Be to, naudojant vietinius biodegalus stiprinama Lietuvos energetinė nepriklausomybė ir kuriama pridėtinė vertė vietinei ekonomikai.
Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko teigimu, žiemos mėnesiais degalinėms pradėjus prekiauti dyzelinu su biodegalais, vairuotojai skirtumo nepajus. Biodegalų rinkos ekspertas nekorektiškais vadina viešojoje erdvėje pasirodžiusius komentarus, kad pradėjus naudoti biodegalus pastebimai pakils dyzelino kaina degalinėse.
„Mažmeninę degalų kainą lemia daug įvairių veiksnių – tai ir svyruojanti naftos kaina rinkoje, naftos perdirbėjo marža, valstybės taikomi mokesčiai, nuožmi degalinių tinklų konkurencija. Galutinėje dyzelino kainoje biodegalų dalis yra nežymi ir siekia apie 5 proc. Palyginimui, tą pačią dieną to paties tinklo degalinėse litro dyzelino kaina gali skirti net keliomis dešimtimis centų“, – pabrėžė M.Palijanskas.
Kas sudaro ir lemia degalų kainą?
Didžiausią degalų kainos dalį sudaro mokesčiai – akcizas ir pridėtinės vertės mokestis, taikomas galutinei degalų kainai. Jei degalinėje litras degalų kainuoja 1 eurą, tai vien mokesčių dalis gali sudaryti daugiau nei pusę visos bendros kainos. Dyzelino įsigijimo dalis sudaro apie 36 proc. kainos, o degalinių sąnaudos ir marža – apie 5 proc. galutinės degalų kainos. Į dyzeliną įmaišoma 7 proc. biodegalų, tad galutinėje degalų kainoje biodegalų dalis sudaro tik apie 5 proc. kainos.
Biodegalų asociacijos vadovo teigimu, žiemos laikotarpiu, kaip ir kitais metų laikais, degalų kainą daugiausiai kainą lemia situacija rinkoje – tai akivaizdu žvelgiant į dyzelino rinkos kainos indekso „S&P Global Platts“ ir „Orlen Lietuva“ protokolo kainą. Keičiantis PLATTS kainai, kone identiškai keičiasi ir „Orlen“ kaina nepriklausomai, ar į dyzeliną maišomi biodegalai.
Lietuviški biodegalai tinka reikliems skandinavams
Ne visi Lietuvoje pagaminti biodegalai sunaudojami vietinėje rinkoje, didelė dalis produkcijos eksportuojama į Vakarų Europą, daugiausiai į Skandinavijos šalis – Norvegiją, Švediją.
„Linas Agro Group“ akcininkų valdoma bendrovė „Mestilla“ yra didžiausia biodegalų gamintoja Lietuvoje. Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo Ramūno Tinginio teigimu, Skandinavijos šalių užsakovai biodegalų gamintojams kelia griežtesnius, nei standartais numatyti, kokybės reikalavimus. Biodegalų gamintojams svarbu atsižvelgti degalų kokybinius parametrus žiemos laikotarpiu.
„Į Skandinavijos šalis biodegalus eksportuojame jau daugiau nei 10 metų – kasmet šių šalių klientams pateikiame virš 100 tūkst. tonų biodegalų. Džiaugiamės, kad galime patenkinti Skandinavijos klientų reikalavimus. Mūsų produkciją perka stambūs klientai, tokie kaip pvz. didžiausi naftos produktų gamintojai, degalinių tinklai ir prekybininkai“, – teigė „Mestilla“ atstovas.
Pašnekovas pastebėjo, kad Šiaurės Europos šalyse vyrauja atšiauresni ir labai skirtingi orai atskiruose šių šalių regionuose, pvz. prie jūros ar kalnuose, tačiau transporte naudojami degalai ir su didesne nei Lietuvoje biodegalų koncentracija.
Pavyzdžiui, dėl iškeltų ambicingų iškastinio kuro naudojimo atsisakymo tikslų, jau dabar biopriedų dalis dyzeline Skandinavijos šalyse sudaro 15-20 proc., o dalis viešojo transporto bendrovių, ypač didžiuosiuose miestuose, naudoja degalų mišinius su didesne (pavyzdžiui, 30 proc.) biodegalų koncentracija. Šiltuoju metu laiku į transporto priemones pilami net ir grynieji biodegalai.
Degalų savybes testavo mokslininkai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Inžinerijos katedros mokslininkų ir akredituotos tyrimų kompanijos atliktas praktinis RME poveikio automobiliams testas parodė, kad nėra skirtumo tarp įprastinio arktinio dyzelino ir dyzelino su biopriedu RME. Automobiliai užsivesdavo be keblumų, nors tą žiemą oro temperatūra buvo nukritusi ir iki 26 laipsnių šalčio.
Žinodami, kad didžioji dalis komercinės paskirties transporto priemonių yra varomos dyzelinu, tyrime buvo testuojami ir 8 vilkikai. Keturi iš jų visą žiemą naudojo tik dyzeliną su RME komponentu, o kiti 4 – mineralinį dyzeliną be biodegalų priedo. Eksperimento pradžioje, dalyvaujant notarams, visų vilkikų kuro filtrai buvo užantspauduoti.
Eksperimento pabaigoje palyginus gryną dyzeliną naudojusių vilkikų filtrus ir dyzeliną su biodegalų priedu nepastebėta jokių skirtumų.
Biodegalų ekspertų teigimu, galutinei degalų kokybei šaltuoju laiku ypač didelę reikšmę turi periodiška ir tinkama degalinių įrangos priežiūra, talpų valymas, atsakingas degalų tiekėjų pasirinkimas bei logistikos užtikrinimas.
Daugiau energetinės nepriklausomybės
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, Lietuva yra užsibrėžusi tikslą iki 2030 metų pasiekti, kad transporto sektoriuje atsinaujinantys ištekliai sudarytų 15 proc. galutiniame suvartojime.
„Kol kas iki šio tikslo dar ilgas kelias – Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių ir netgi gręsia baudos už jau 2020 metų direktyvos įsipareigojimo nevykdymą. Biodegalų maišymas žiemos laikotarpiu – pirmas, pats paprasčiausias ir pigiausias, bet svarbus žingsnis siekiant šio ambicingo tikslo“, – pabrėžė ekspertas. Be to, anot M.Nagevičiaus, kuo daugiau atsinaujinančių išteklių Lietuva naudos, tuo mažesnė bus šalies priklausomybė nuo iškastinio kuro, importuojamų iš Rytų šalių.
