„Jų panašios istorijos buvo plačiai nušviestos, kaip vienos pirmųjų: nuginčyti alkotesterių parodymai ir vyrai įrodė, kad vairavo blaivūs (ką patvirtino ir kraujo tyrimai, rodę nulius). Tačiau apsigynus nuo nepagrįstų kaltinimų, nebuvo priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos (ekspertizės, advokato) – jos administracinių nusižengimų bylose nepriteisiamos, nesvarbu, kad ir laimi bylą. Nebent gali naują bylą užvesti dėl žalos atlyginimo“, – rašė K.Rugys.
S.Jakutavičius pareigūnų buvo patikrintas 2014-ųjų vasarą – tuomet alkoholio matuoklis vairuotojui parodė 1,91 promilės siekiantį neblaivumą. Tačiau po valandos Kretingos ligoninėje atlikus tyrimus paaiškėjo, kad vyro kraujyje – 0 promilių alkoholio.
Ž.Ruminas pareigūnams įkliuvo 2016-ųjų vasario mėnesį. Tuomet reido metu jis „pripūtė“ 1,38 promilės alkoholio, nors tikino tądien jo nevartojęs. Ž.Rumino teiginį patvirtino ir kraujo tyrimai.
Abiejų vyrų bylos baigėsi taip pat: jie buvo pripažinti kaip vairavę blaivūs, tačiau ne vieną mėnesį trukę teisminiai procesai pareikalavo daugybės laiko ir pinigų.
„Pareiškimų teikimas yra noras atkreipti dėmesį į problemą. Dar didesnis noras, kad būtų pakeista viena kodekso norma ir nustatyta, kaip kad yra civiliniame ar administraciniame procese. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Žmonių vertimas naujose bylose bylinėtis dėl bylinėjimosi išlaidų, manau, pažeidžia ir teisingumo principą. Be to, ne vienas juk pagalvos (gal ne panašiose bylose, gal kur nuobaudos gresia švelnesnės), ar apsimoka jam bylinėtis, ar geriau susimokėti baudą, kad ir nepagrįstai paskirtą. Taip būti neturėtų“, – rašė advokatas K.Rugys.
