Jurgio Kairio baudžiamosios bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme priminė paskaitą gerame universitete. Posėdžio metu jo dalyviai vieni iš kitų galėjo sužinoti ir pasimokyti įdomių dalykų, kaip vyksta eismas didmiestyje, ką mąsto vairuotojai, kaip veikia žmonių fiziologija ir technika.
Naudinga paposėdžiauti, regis, buvo ir trims teisėjų kolegijos nariams, kuriems buvo išaiškintas, atrodytų, elementarus dalykas: jei byloje nėra pakankamai konkrečių faktinių duomenų, tai apie avarijų aplinkybes galima tik fantazuoti. Arba remtis kitais, subjektyviais bylos duomenimis.
Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka antradienį nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje garsus lakūnas J.Kairys yra pripažintas kaltu dėl avarijos, kurios metu buvo sužalotas motociklu važiavęs policijos pareigūnas. Nuteistasis kartu su savuoju advokatu aukštesnės instancijos teisėjų prašo panaikinti rugsėjo 6-osios dienos Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo teisėja Danutė Mickevičienė skyrė J.Kairiui 20 MGL (2 600 litų) baudą ir uždraudė 1,5 metų vairuoti kelių transporto priemones.
 |
| BFL nuotr./Jurgis Kairys |
Anot J.Kairio ir jo advokato, pirmosios instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo kodekso proceso pažeidimų, vertindamas tik dalį įrodymų, nepašalinęs bylos prieštaravimų, remdamasis tik prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais.
„Staigus stabdymas ir motociklo nesuvaldymas turėjo įtakos eismo įvykio atsiradimui“, – teigiama J.Kairio apeliaciniame skunde.
Beje, ką turi omenyje, J.Kairys po posėdžio ne teisine kalba pasakė interviu žurnalistams: „Teigti galiu drąsiai, kad jis važiuoti nemoka! Jis nesiorientavo toje situacijoje, kuri ten įvyko,“ – apie byloje nukentėjusiuoju pripažintą policijos pareigūną, važiavusį motociklu, pareiškė J.Kairys.
Padeda įrašas iš vaizdo registratoriaus
J.Kairys nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 25-ąją, ketvirtadienį, apie 16.40 val., jo vairuojamas automobilis „Honda Accord“ Vilniuje, pravažiavęs S.Dariaus ir S.Girėno gatvių bei Eišiškių plento sankryžą, iš pirmosios eismo juostos išvažiavo į antrąją ir užkirto kelią ja važiavusiems dviem motociklininkams. Vienas jų, vengdamas susidūrimo su lengvuoju automobiliu, buvo priverstas stabdyti motociklą – nukritęs ant asfalto vairuotojas Boguslavas Savickis susižalojo krūtinę, susilaužė stuburo slankstelį.
Beje, nei šios dienos posėdžio metu, nei po jo (žr. filmuotą medžiagą) garsus lakūnas neišdrįso tiesiai atsakyti, kodėl intensyvaus eismo sąlygomis persirikiavo iš vienos juostos į kitą. Dėl šio manevro, bylos duomenimis, ir įvyko avarija.
Dar viena įdomi detalė: persirikiuodamas priešais motociklą, J.Kairys lenkė automobilį, kuriame sumontuotas vadinamasis videoregistratorius. Jo įraše užfiksuota, jog kai „Honda“ susigretina su filmuojančiu automobiliu, pasigirsta krintančio motociklo trenksmas. Tačiau nei motociklo stabdymo pradžios, nei kitų situacijos aspektų įraše nesimato ir nesigirdi.
Norite eksperto išvadų? Duokite faktus!
Vilniaus apygardos teismas antradienį nutarė atlikti šioje byloje dalinį įrodymų tyrimą ir pakartotinai apklausė svarbiausius asmenis: nukentėjusįjį motociklininką B.Savickį, kartu su juo tarnybos metu kitu motociklu važiavusį kolegą Pavelą Šilobritą, nuteistąjį J.Kairį, taip pat specialisto išvadą dėl šios avarijos pateikusį ekspertą Valdemarą Venckų.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos lektorius, automobilių techninės ekspertizės bei diagnostikos specialistas V.Venckus būtent ir tapo tuo asmeniu, kuris labiausiai apšvietė visus susirinkusius.
„Svarbiausia, kur buvo motociklas, kai automobilis pradėjo persirikiavimo manevrą“, – raktinį visos istorijos momentą įvardijo 6 metų patirtį turintis ekspertas. Teismui ir visiems proceso dalyviams jis kantriai kartojo, kad net pats geriausias ekspertas negali pasakyti faktų apie eismo įvykį, jei neturi objektyvių duomenų, kuriais gali remtis atlikdamas skaičiavimus. Šiuo atveju ekspertizės situacija buvo itin nepalanki, nes lakūno automobilis ir policininko motociklas nesusidūrė. V.Venckus svarstė, jog jeigu pro įvykio vietą nebūtų važiavęs kitas automobilis, kuriame yra įrengtas stacionarus vaizdo registratorius, apie šią avariją apskritai būtų sunku kažką objektyvaus pasakyti.
Ką vairuotojams lemia sekundės dalys
Ką specialistui vis dėl to pavyko nustatyti?
Pagal motociklo stabdymo žymes ir dviratės transporto priemonės apgadinimus nustatyta, kad motopatrulis B.Savickis
iki avarinės situacijos judėjo 47 km/val. greičiu.
Nuo sankryžos, prie kurios buvo sustoję, abu motociklai buvo spėję nuvažiuoti apie 60 metrų.
Ar motociklininkas įsibėgėjo greitai, domėjosi kolegijai pirmininkaujanti teisėja.
Norint per 60 metrų pasiekti 47 km/val. greitį, labai intensyviai įsibėgėti nereikia, paaiškino ekspertas.
Esant įprastoms sąlygoms, reali vairuotojo reakcija į netikėtą avarinę situaciją įvyksta per 1,4 sekundės. Per tą laiką, pavyzdžiui, 47 km/val. greičiu judantis motociklas nuvažiuoja dar 18,2 metro.
V.Venckus pateikė ir daugiau įdomių skaičiavimų, ką praktiškai reiškia 47 km/val. greitis.
Jei judama tokiu greičiu, per vieną sekundę motociklas nuvažiuoja 13 metrų.
Bylą kuruojantis prokuroras domėjosi, koks yra vairuotojo reakcijos laikas.
Ekspertas V.Venckus pasakojo, kad paprastai atliekant skaičiavimus imamas dydis – viena sekundė. Tačiau reakcijos laikas būna trumpesnis, jei vairuotojas tikisi kliūties – pavyzdžiui, pėsčiojo perėjoje. Tuomet reakcija įvyksta vos per 0,6 sekundės.
Tačiau vien sureaguoti dar neužtenka. Mat dar 0,2 sekundės užtrunka, kol suveikia stabdymo mechanizmai. Dar mažiausiai 0,2 sekundės reikia, kad fiziškai užsispaustų ratai ir transporto priemonė realiai imtų lėtėti.
Žodžiu, esant įprastoms sąlygoms, reali reakcija į netikėtą avarinę situaciją įvyksta per 1,4 sekundės. Nesunku apskaičiuoti, jog per tą laiką, pavyzdžiui, 47 km/val. greičiu judantis motociklas nuvažiuoja dar 18,2 metro.
Mokėti stabdyti yra privaloma
Kuo šie teoriniai skaičiavimai svarbūs, siekiant nustatyti J.Kairio kaltumą ar nekaltumą dėl motociklo avarijos?
Viena vertus, jei J.Kairys pirmąja eismo juosta važiavo lėčiau už antrąja juosta judėjusius motociklininkus, persirikiuodamas jis privalėjo palikti jiems pakankamai vietos ir laiko, kad patruliai sureaguotų į šį manevrą.
Kita vertus, eksperto V.Venckaus žodžiais tariant, kiekvienas motociklininkas privalo mokėti stabdyti ir motociklą sustabdyti. „O jeigu stabdai ir nesuvaldai – tokie veiksmai yra nepriimtini“, – pridūrė ekspertas.
„Ar automobilis Honda, persirikiuodamas į kitą eismo juostą, sudarė kliūtį motociklininkui?“ – liudytojo klausė teismas.
„Iš pateiktų duomenų nustatyti negalima“, – tiesiai šviesiai teisėjams pareiškė ekspertas.
V.Venckus aiškino, jog yra neaišku, į ką konkrečiai reagavo motociklininkas – ekstremaliai stabdyti jis galėjo vien dėl to, kad J.Kairys parodė kairį posūkį, arba dėl to, kad „Honda Accord“ kirto savosios eismo juostos ribas, arba dėl to, kad minėtas automobilis jau atsidūrė antrojoje eismo juostoje, priešais motociklą.
Čiuožimas – prastas būdas stabdyti
Ekspertas kartojo negalintis atsakyti, ar motociklininkas pradėjo stabdyti automobiliui rikiuojantis, ar jau persirikiavus: „Atsakyti negalima, nes negalima atkurti transporto priemonių suartėjimo eigos, nes transporto priemonės nesusidūrė.“
„Kokia motociklininko kritimo priežastis?“ – užduotas klausimas ekspertui.
„Stabdė ir tinkamai nesuvaldė motociklo“, – lakoniškai atsakė V.Venckus.
„Jei staigiai stabdai – ar visais atvejais motociklas krenta?“ – teiravosi teisėja.
Ekspertas V.Venckus pabrėžė, kad čiuoždamas ant šono motociklas lėtėja lėčiau, nei važiuodamas ant ratų.
„Tikrai ne!“ – atsakė ekspertas.
Teismas taip pat domėjosi, ar galima stabdyti motociklą, guldant transporto priemonę ant šono.
„Yra toks stabdymo būdas. Bet čia netinkamas stabdymo būdas“, – kraipė galvą specialistas.
V.Venckus pabrėžė, kad čiuoždamas ant šono motociklas lėtėja lėčiau, nei važiuodamas ant ratų. „Jei nesusidūrė čiuoždamas, tai normaliai stabdomas nebūtų susidūręs juo labiau“, – bylos tyrimui svarbią įžvalgą pateikė ekspertas V.Venckus.
Jis pakartojo, kad į J.Kairio manevrą motociklininkas, norėdamas išlikti sveikas, „turėjo reaguoti iš karto, kai automobilis kirto juostas skiriančią liniją.“
Apibendrindamas ekspertas teismui siūlė daryti subjektyvias išvadas, vertinant proceso dalyvių ir liudytojų parodymus bei kitą byloje surinktą medžiagą, nes objektyviai nustatyti tam tikras aplinkybes šiuo atvejų trūksta duomenų.
Kitų eismo dalyvių sunkumai – nė motais
O kaip situaciją matė pats nukentėjusysis? Kodėl skaudžių pasekmių pavyko išvengti kartu su B.Savickiu važiavusiam policininkui P.Šilobritui?
Nenukentėjęs motopatrulis P.Šilobritas pasakojo, kad sankryžoje jie su kolega antrojoje eismo juostoje buvo sustoję greta vienas kito. B.Savickis pajudėjo akimirką greičiau ir judėjo maždaug 3-5 metrais priešais P.Šilobritą.
„Ar matėte, kad rikiuojasi Honda iš pirmosios į antrą juostą?“, – teismas klausė antrojo motociklininko.
P.Šilobritas atsakė, kad kuo puikiausiai. Tiesa, ar J.Kairys rodė posūkio signalą, vairuotojas neatsiminė.
„Ar matėte, kad pirmojoje eismo juostoje grūstis?“, – domėjosi teisėja.
Policininkas atsakė teigiamai. O į klausimą, ką jis darė, matydamas grūstį, pareigūnas R.Šilobritas atsakė taip: „Toliau važiavau normaliai, kaip ir visi važiavo.“
„Kas buvo pirmoje juostoje, jums nerūpėjo?“ – perklausė teisėja.
„Ne!“ – nerūpestingai atsakė liudytojas.
Situaciją padėjo iki galo išaiškinti bylą kuruojantis prokuroras. Jis paklausė tiksliau: ar transporto priemonės pirmojoje juostoje buvo visiškai sustojusios, ar tik važiavo lėčiau. Motociklininkas atsakė, kad tik važiavo lėčiau.
Tai – taip pat svarbi aplinkybė. Mat jei eismas pirmojoje juostoje būtų visiškai paralyžiuotas, antrosios juostos transportas privalėtų pagal užtrauktuko principą „priimti“ į savo eilę įstrigusius.
Pakliuvo į veidrodėlio „akląją zoną“?
Ar pačiam P.Šilobritui teko keisti važiavimo greitį? Motociklininkas irgi atsakė neigiamai. Tačiau po avarijos jis vis dėlto sulėtėjo: „Kad neužvažiuočiau ant kritusio motociklo.“
„Ar buvote priverstas stabdyti staiga?“ – paklausta P.Šilobrito.
„Aš? Ne!“ – prisipažino per įvykį nenukentėjęs motociklininkas.
Toks liudijimas irgi davė peno apmąstymams. Prisimenant skaičius apie važiavimo greitį ir per tam tikrą laiką įveikiamą atstumą, galima konstatuoti, jog 3 ar 5 metrų distancija, kurios laikėsi P.Šilobritas nuo savo kolegos, faktiškai yra nereikšminga. Esmė ta, jog jei „Honda“ manevras privertė staigiai stabdyti B.Savickį, į tokias pačias sąlygas iš esmės pakliuvo ir P.Šilobritas. Tačiau pastarasis išvengė ne tik kritimo, bet ir apskritai staigaus stabdymo.
„Motociklas slydo, o Savickis pradėjo kūlverstukus daryti, aišku, ne savo noru“, – pareigūnas P.Šilobritas bandė paaiškinti, kad jo kolega P.Savickis ne stabdė guldydamas motociklą, o stabdydamas prarado lygsvarą ir griūdamas guldė transporto priemonę.
Teisėjų kolegijai užkliuvo pirmosios instancijos teisme P.Šilobrito duoti parodymai, kad jo kolega esą stabdė motociklą jį guldydamas. Liudytojui teko teisintis, kad arba jis buvo neteisingas suprastas, arba kolegija neteisingai supranta užrašytus jo parodymus. „Motociklas slydo, o Savickis pradėjo kūlverstukus daryti, aišku, ne savo noru“, – P.Šilobritas bandė paaiškinti, kad P.Savickis ne stabdė guldydamas motociklą, o stabdydamas prarado lygsvarą ir griūdamas guldė transporto priemonę.
Beje, P.Šilobritas pabrėžė, kad prieš avariją jo kolegos motociklas buvo prie pat „Honda“ automobilio. „Iš vairuotojo pusės yra nematomas atstumas, kurio vairuotojai negali pastebėti. Gal mane ir matė, bet jo – ne“, – apie tai, kad kolega B.Savickis galėjo būti pakliuvęs į J.Kairio mašinos veidrodėlio „akląją zoną“, svarstė liudytojas.
Apie šį veidrodėlio efektą teismas teiravosi ir eksperto. Teisėja V.Venckaus prašė papasakoti, ar būna tokių „pagerintų“ veidrodėlių, kurie „aklosios zonos“ neturi. „Mes į tokius klausimus neatsakinėjame. Ekspertai tokio darbo neatlieka. Mums duomenis apie matomumą pateikia. Jei toks klausimas iškyla, tai nustato policijos tyrėjas, atlikdamas eksperimentą.“
Stabdyti ir nenugriūti – neįmanoma?
Teismas griežtai apklausė ir nukentėjusįjį P.Savickį.
„Važiavau leistinu, nedideliu greičiu. Iškart pastebėjau, kad pirmojoje juostoje transportas važiuoja lėčiau nei antrojoje“, – teismui pasakojo motociklininkas.
Teisėja replikavo, kad 47 km/val. nėra toks jau nedidelis, turint omeny, kad maksimalus greitis toje Vilniaus gatvėje – 50 km/val.
„Ar pastebėjote Kairio rodomą posūkio signalą?“ – klausė motociklininko.
„Ne, nepastebėjau“, – atsakė 34 metų vyras.
B.Savickis pasakojo, kad kai „Honda“ persirikiavo į antrąją eismo juostą, mašinos galinis kairės pusės sparnas atsidūrė priešais pat jo motociklo priekinį ratą.
„Kaip stabdėte?“, – užduotas klausimas motopatruliui.
– Spaudžiau ir priekinius, ir galinius stabdžius.
– Stabdėte ir guldėte motociklą?
– Stabdyti intensyviai ir nenugriūti – nežinau, ar būtų taip galima. Norėdamas išvengti susidūrimo, gal pasukau vairą ir dėl to nugriuvau...
Lakūnas nesupranta, kuo jis dėtas
Teisme apklaustas ir nuteistasis J.Kairys. Lakūnas irgi buvo užverstas teismo ir kitų proceso dalyvių klausimais.
– Ar rodėte posūkio signalą?
– Tikrai taip!
– Parodęs posūkį, po kiek laiko rikiavotės?
– Po 3-5 sekundžių.
– Kokius veiksmus jūs atlikote persirikiuodamas?
– Pažiūrėjau į kairį veidrodėlį, ar ten nieko nėra. Pažiūrėjau, ar yra saugus tarpas. Pažiūrėjau į galinį veidrodėlį. Ir tada jau žiūrėjau į priekį, rikiavausi, stebėdamas kairę pusę.
– Kiek laiko po jūsų persirikiavimo praėjo, kai greta važiavusiame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus įraše pasigirsta krentančio motociklo garsas?
– Gal 10 sekundžių. Nes po 4-5 sekundžių po persirikiavimo aš jau lenkiau tą automobilį su vaizdo registratoriumi.
– Ar galėjo būti, kad pirmasis motociklas buvo jūsų veidrodėlio „nematomoje“ zonoje?
– To negalėjo būti. Mano mašina turi veidrodėlį, kuris turi laužiamą kampą, ir visa ta erdvė yra matoma.
– Kokiu tikslu persirikiavote iš pirmosios juostos į antrąją?
– Pirmame teisme jie sakė, kad važiavo 20-30 km/val. greičiu, o paskui aiškėja, kad važiavo 47 km/val. Aš įsitikinęs, kad yra tarpas, kad eismas vyksta lėtai, persirikiavau.
Kaip žinoma, J.Kairys avarijos vietoje net nesustojo, vairuotojas tik vėliau buvo nustatytas pagal mašinos valstybinius numerius.
Baigęs dalinį įrodymų tyrimą, Vilniaus apygardos teismas paskelbė byloje pertrauką iki gruodžio 13 dienos. Tądien numatoma tik išklausyti proceso dalyvių baigiamųjų kalbų. Tikėtina, kad iki naujųjų metų teismas spės surašyti verdiktą, nuosprendis arba nutartis įsiteisės iškart.
